Estrados karalienė įamžino mažųjų scenų legendos atminimą

Knygą apie Antaną Šabaniauską išleidusi Nijolė Tallat-Kelpšaitė apgailestauja, kad pirmuoju jos rankraščių skaitytoju ir vertintoju buvęs vyras nesulaukė leidinio pasirodymo

„Jį pripažino laikas” – knygos, kuri buvo parašyta per pusmetį ir nuo vasario laukė savo spaustuve kvepiančios valandos, pavadinimą Nijolė Tallat-Kelpšaitė sugalvojo per dieną. Nors leidėjai ir ragino paieškoti „labiau komercinio” pavadinimo, liko autorės pasiūlytasis. Tūkstančio egzempliorių tiražu pasirodžiusi knyga, tiki jos autorė N.Tallat-Kelpšaitė, ir be komercinio masalo bus įdomi ne tik mūsų estrados istorija besidomintiesiems.

Dėkoja likimui už susitikimą

Pasakojime apie lietuviškos estradinės dainos kelią svarbiausia dalis skirta lietuviškos estradinės dainos pionieriui Antanui Šabaniauskui, karaliavusiam nepriklausomos Lietuvos mažosiose scenose. Jo kelias į sceną, jo milžiniškas populiarumas, jo moralinis ir materialinis spaudimas, ignoravimas okupuotoje Lietuvoje – iš artimųjų ir amžininkų prisiminimų, išlikusių laiškų, archyvuose išsaugotos medžiagos, diskografijos autorė stengėsi atkurti šlovės viršūnę prieškario Lietuvoje pasiekusio dainininko kelią.

„Sunkiausia buvo rasti – ir neradau – nors vieno jo koncerto scenoje aprašymą. Apie Antano Šabaniausko milžinišką pasisekimą galima spręsti tik iš išlikusių įspūdžių”, – prisimena pusmetį trukusio darbo peripetijas N.Tallat-Kelpšaitė.

Ji pati džiaugiasi, kad likimas lėmė keliskart susitikti su lietuviškos estrados pradininku. „Teko dalyvauti keliose bendrose programose. Vieną kartą – Palangoje, kitą – Kaune, „Pasimatymo” restorane. Tiesa, Šabaniauskas buvo jau senas, bet labai guvus ir energingas, – prisimena N.Tallat-Kelpšaitė. – Ir gražu, ir keista buvo matyti jį asistuojant net jaunoms panelėms”.

Knyga aplenkė skulptūrą

„Šiandieną Antaną Šabaniauską prisimename ne tokį, koks jis galėjo būti, o tokį, koks jis buvo ir išliko savo plokštelėse”, – įsitikinusi knygos autorė. Ji pati turi į kasetes perrašytų A.Šabaniausko dainų kolekciją, keletą autentiškų nuotraukų.

N.Tallat-Kelpšaitė dalyvauja A.Šabaniausko paramos ir labdaros fondo veikloje, tačiau apgailestauja, kad fondas nėra turtingas. „Knygą parašiau per pusmetį, nes skubino fondas, tačiau pritrūko pinigų leidybai. Ačiū, kad šio darbo ėmėsi „Žuvėdros” leidykla”, – džiaugiasi knygos autorė.

Knyga aplenkė kitą A.Šabaniausko atminimo įamžinimui skirtą darbą – pasirodė anksčiau už skulptūrinį akcentą Laisvės alėjos ir Vasario 16-osios gatvių sankirtoje.

N.Tallat-Kelpšaitė tikisi rudenį surengti knygos pristatymą ir dar kartą priminti visuomenei apie A.Šabaniausko nuopelnus Lietuvos estradai.

Nuo A.Šabaniausko – iki šių laikų

„Jei bus galimybė, norėčiau pratęsti knygą ir peržvelgti vėlesnį laikotarpį”, – nedrąsiai dalijasi ateities sumanymais knygos autorė, pateikusi plačią prieškario estrados panoramą, pradedant Danieliumi Dolskiu ir baigiant Romanu Marijošiumi.

Knygoje „Jį pripažino laikas”, be pasakojimų apie A.Šabaniausko amžininkus, priminti dainininkai, kurie žibėjo scenoje septintame ir aštuntame dešimtmečiais, apdovanotieji garbingais A.Šabaniausko premijos laureatų vardais.

„Ateityje gali nelikti A.Šabaniausko premijos, nes galvojama rengti jaunųjų atlikėjų konkursą”, – sako N.Tallat-Kelpšaitė, 1992-ųjų metų A.Šabaniausko premijos laureatė. N.Tallat-Kelpšaitė knygoje pateikia savo kolegų – A.Šabaniausko premijos laureatų ir garbės diplomantų kūrybinius portretus.

Dedikavo vyrui

„Ir džiugu, ir liūdna. Mano vyras taip laukė šios knygos ir nesulaukė, – graudindamasi sako knygos autorė, ją paskyrusi savo vyro Algio Antano Ignatavičiaus šviesiam atminimui. – Kai rašiau, jis jau sirgo, bet visus mano rankraščius perskaitydavo, pakomentuodavo”.

„Nelengva man dabar. Kokį daiktą paimu, viskas jį primena”, – jau sunkiai tramdydama ašaras prisipažįsta dainininkė, drauge su savo vyru pragyvenusi trisdešimt šešerius metus. Šių metų pavasarį netekusi trejais metais jaunesnio sutuoktinio, N.Tallat-Kelpšaitė iki šiol neatsitiesia.

„Nieko tvirto pas mane nebeliko. Ačiū draugams, kurie aplanko. Liveta ir Petras Kazlauskai dažnai užsuka, Liveta į kapines nuveža. Birutė Petrikytė aplanko”, – vardija jos vienatvę skaidrinančius žmones.

„Niekur neinu, nenoriu. Reikia ieškoti pirkėjo koncertinei aparatūrai”, – kol kas neįsivaizduoja, jog galėtų tęsti koncertinę veiklą N.Tallat-Kelpšaitė, dainuoti pradėjusi 1964-ųjų gruodį.

Suvokdama artimo žmogaus netektį kaip dar vieną gyvenimo pamoką – tik praradęs įvertini tai, ką turėjai, dainininkė pati viena bando ieškoti stiprybės savo dienose. „Kai atsigausiu, gal imsiuos knygos tęsinio”, – ištaria nedrąsų pažadą.
Dalia Juškienė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , , , , , , , , .

4 atsiliepimai į "Estrados karalienė įamžino mažųjų scenų legendos atminimą"

  1. lina

    Nuostabi knyga. Didžiulis ačiū knygos autorei scenos karalienei dainininkei Nijolei Tallat-Kelpšaitei.

  2. ROMUALDAS

    GERB.NIJOLEI UZ DARBA IR SCENOJE IR SU RASYTOJOS PLUNKSNA ACIU ,BET VIS KNIETI PAKLAUSTI KUR JUS A.SABANIAUSKO PREMIJOS LAURETAI BUVOTE KAI MAESTRO GYVAS BUVO ..JUS NETGI NEZINOJOTE PO MAESTRO ISVARYMO IS SALTINELIO PROGRAMOS KUR JIS IR KOKIOSE SALYGOSE GYVENA..KLAIKUS VAIZDAS JI APLANKIUS PRIES MIRTI ,,VISA TAI NUFILMUOTA INTERVIU 1.5 VAL.TADA A.SABANIAUSKAS NIEKAM NERUPEJO O YPAC BUVUSIOS FILHARMONIJOS VADOVYBEI..DABAR SAUNU VISIEMS SILDYTIS MAESTRO PRISIMENANT..KOKTU IR TRUKSTA ZODZIU…..BET MES TOKIE IR ESAME -LIETUVIAI…

  3. Aras

    Aciu Nijolei uz puikia knyga ! Perskaiciau, kaip sako ,,vienu ikvepimu&#039&#039.
    Taip pat aciu uz nuopenus Lietuviskai estradai.Jus -tikra Estrados Karaliene.

  4. gele

    dolskiui paminklas yar o sabaniauskui nra tokia teisybe ir kas pyksta del itakos darymo mano spejimai tik pastviina

Komentuoti: gele Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.