Leidykla „Aidai” išleido žinomos XX a. pirmosios pusės aktorės, režisierės, visuomenės veikėjos Unės Babickaitės-Graičiūnienės (1897-1961) laiškų ir atsiminimų knygą „Laiškai.
Amžininkų atsiminimai”. Joje skelbiami laiškai, rašyti pačios U.Babickaitės ir adresuoti jai, taip pat aktorės amžininkų, bičiulių, giminių atsiminimai.
Kupiškio rajone gimusi būsimoji aktorė, baigusi Panevėžio gimnaziją, per Pirmąjį pasaulinį karą atsidūrė Peterburge. Ten ji mokytojavo, lankė gailestingųjų seserų kursus, vaidino, šoko ir dainavo lietuvių draugijų renginiuose. Skambų ir trumpą Unės vardą Uršulei Babickaitei sugalvojo rašytojas Balys Sruoga. Jo paskatinta ji ėmė mokytis ir Peterburgo imperatoriškojoje konservatorijoje bei Polako dramos kursuose.
Grįžusi į Lietuvą U.Babickaitė 1918-1919 metais sėkmingai vaidino ir režisavo Kaune „Dainos bei scenos” draugijoje. 1919-aisiais su pirmąja Lietuvos diplomatine misija ji išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas. Ten aktyviai reiškėsi vietos lietuvių kultūrinėje veikloje, Unės Baye pavarde vaidino keliuose filmuose, amerikiečių teatruose Čikagoje, Niujorke, Vašingtone. 1928 metais su vyru Vytautu Graičiūnu išvyko į Europą, kur savo teatriniams sugebėjimams rado dirvą Londone ir Paryžiuje. 1936-aisiais grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Kaune. Čia vadovavo Šaulių sąjungos teatrui, skaitė poeziją Kauno radiofone. Okupavus Lietuvą sovietams, aktorė kurį laiką išvengė represijų, po karo porą metų vadovavo Kauno universitete Statybos fakulteto dramos būreliui. Tačiau 1951-ieji atnešė negandas. Unė Babickaitė ir jos vyras mokslininkas Vytautas Graičiūnas buvo suimti, teisiami ir išvežti į lagerius. V.Graičiūnas gulaguose žuvo, o jos žmona 1953 metais buvo amnestuota ir grįžo į Kauną, kur gyveno iki mirties.
U.Babickaitė visą gyvenimą rinko eksponatus Balio Sruogos kurtam Teatro muziejui. Didelis aktorės fondas: nuotraukos, laiškai, afišos, knygos, dailės kūriniai ir kt. – saugomas Teatro, muzikos ir kino muziejuje Vilniuje. Prie namo Vaižganto gatvėje Kaune, kur gyveno U.Babickaitė ir V.Graičiūnas, 1998 metais buvo atidengta memorialinė lenta. 2001-aisiais „Scenos” leidykla išleido žinomo vertėjo Lino Brogos parengtą atsiminimų knygą „Unė Babickaitė-Graičiūnienė. Atsiminimai. Dienoraštis. Laiškai”.