Kaimo šulinių vandens švara priklausys nuo savivaldybės

Vandentvarkos sričiai Europos Sąjunga iš struktūrinių fondų nuo šių metų skiria dar 1,2 mlrd. litų, tačiau pačios savivaldybės turės apsispręsti, ar lėšas investuoti į kaimo vietoves, ar į didmiesčius.

Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Struktūrinių fondų skyriaus vedėjo Sauliaus Vasiliausko teigimu, užbaigus projektus gyventojai iškart pajuto naudą – švarus geriamasis vanduo, sutvarkytos buitinės nuotekos. Tačiau iš 89 gautų paraiškų ES ir valstybės finansinės paramos pakako tik 18 projektų.

„Daugiau kaip 6 tūkst. gyventojų jau naudojasi centralizuota vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistema, o likusių, beveik 25 tūkst. gyventojų, pajungimas priklausys nuo savivaldybių prioritetų”, – sako jis.

Sparčiai augančiuose miestuose lengviau pritraukti privačias investicijas, tuo tarpu mažuose miesteliuose ar kaimuose valstybės parama – vienintelis būdas spręsti problemas, teigia S. Vasiliauskas.

Pavyzdžiui, Raseinių rajone iš ES struktūrinių ir Sanglaudos fondų jau finansuoti keli vandentvarkos projektai. Pagal 2004-2006 m. BPD prioritetus įgyvendinus projektą, 105 Kalnujų gyventojai turi galimybę prisijungti prie vandens tiekimo tinklų, o 156 gyventojai – prie nuotekų valymo tinklų.

„Jei būtų didesnės finansinės galimybės, savivaldybė sutvarkytų viso rajono vandentvarkos ūkį”, – teigia Raseinių rajono savivaldybės Ekonomikos ir ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Romanas Evseičikas.

Tačiau specialistas pripažįsta, kad nebelikus mažų gyvenviečių ir kaimų prioriteto, viskas priklausys nuo finansinių savivaldybės galimybių, kaimo bendruomenių iniciatyvos bei viešo vandens tiekėjo galimybės investuoti.

Tuo tarpu Biržų rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus specialistas Rimantas Šikšnys pažymi, kad vandentvarkos projektus reikėtų įgyvendinti daugelyje rajono gyvenviečių ir kaimų. Tačiau rengiant projektus 2007-2013 m. laikotarpiui iniciatyvą turėtų parodyti vietiniai gyventojai.

„Prieš rengdami projektą mes pirmiausia turime gauti vietos gyventojų sutikimą. Sukūrus vandentvarkos sistemas, vėliau ne visi sutinka mokėti už prijungimą prie sistemos, vandens tiekimą bei nuotekų tvarkymą”, – sako R. Šikšnys.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.