Pirtį saugo įstatymų spragos ar pavaldumas?

Premjero patarėjas Albinas Januška, iki gruodžio turėjęs perkelti neleistinoje vietoje Dzūkijos nacionaliniame parke, Rudnios kaime, pastatytą pirtelę, dėl užtrukusio žemės nuosavybės dokumentų tvarkymo paprašė terminą pratęsti. Alytaus apskrities žemėtvarkininkai patenkino jo prašymą ir, atsižvelgdami į protingumo kriterijų, paliko A.Janušką ramybėje iki kitų metų kovo 1 dienos.

Nurodymų nebuvo.
„Jeigu jums įdomu, ar nebuvo nurodymų ir skambučių iš Vilniaus, Vyriausybės, galiu atsakingai pasakyti, kad tikrai ne”, – vakar LŽ tvirtino Alytaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktorius Raimondas Dargis, klausiamas, ar Dzūkijos valdininkai nebuvo spaudžiami viršesnių sostinės kolegų. Šis klausimas kilo dėl paprastos priežasties – pagal Vyriausybės įstatymą „Vyriausybė priima į pareigas ir atleidžia iš jų apskričių viršininkus, jų pavaduotojus, (…) kitus įstatymų nustatytus valstybės tarnautojus ir pareigūnus, skiria jiems tarnybines ar drausmines nuobaudas”.

Pasak R.Dargio, A.Januškai labai pasisekė dėl tos pirtelės, nes padaryti pažeidimai buvo fiksuoti prieš sugriežtinant Statybos įstatymo nuostatus. Tokiais atvejais galiojanti senoji tvarka suteikia galimybę neteisėtą statinį įteisinti, tik reikia jį perprojektuoti, ištaisyti pastebėtus trūkumus.

Įdomi ir palanki premjero patarėjui ir situacija dėl žemės nuosavybės dokumentų. Sklypo savininkė tėra viena, o A.Januška šiuo metu tik yra įsigijęs tame sklype statinių, vienas jų – garsioji pirtelė. Esą dabar tvarkomi dokumentai, kurie įteisintų A.Janušką kaip sklypo bendrasavininkį.

R.Dargio teigimu, terminas pratęstas „protingam laikui”, nes dokumentų tvarkymas užtruktų apie mėnesį, bet atėjus žiemai būtų sunku atlikti statybos darbus – perkelti pirtį iš šalia tekančio Skroblaus upelio apsauginės juostos.

Tačiau dar prieš metus Dzūkijos valdininkai vadovavosi įstatymais, o ne ieškojo jų spragų. Ar premjero patarėjo prašymas nėra suvokiamas kaip nurodymas, kuris atveda pavaldinius į protą, kitaip tariant, jie pradeda vadovautis „protingumo kriterijumi”?

Priminsime, jog triukšmas dėl A.Januškos pirties Dzūkijoje kilo pernai, kai paaiškėjo, kad ji neatitinka reikalavimų, taikomų nacionaliniame parke esantiems statiniams, ir pastatyta Skroblaus upės apsaugos juostoje. Pagal galiojančius teisės aktus pastato aukštis galėtų būti ne didesnis kaip 4 metrai (pirtis yra 5 metrų aukščio), o plotas – ne didesnis kaip 25 kvadratiniai metrai (yra 26

kvadratinių metrų, be to, prie pirties pristatyta terasa, kurią laikančios metalinės atramos suleistos į upelio dugną).

Dzūkijos nacionalinio parko direkcija nurodė, kad savavališkai ir pažeidžiant keletą teisės aktų vietoj avarinės būklės pirties pastatytas naujas statinys Rudnios kaime turi būti nugriautas arba perkeltas už saugomos teritorijos ribų. Tai netrukus patvirtino ir Aplinkos ministerija.

Pažado netesėjo

A.Januška vasaros pradžioje žiniasklaidai prisipažino, jog dar nepradėjo rūpintis pirties griovimu ir naujos projektavimu: „Tik prisimenu, kad man buvo skirta bauda. Dar turiu pakankamai laiko. Būtinai viską sutvarkysiu.” Tačiau jis pridūrė vasaros atostogų tam neaukosiąs.

„Keliolikos kvadratų pirtelė buvo perstatyta rekonstruojant seną ir sugriuvusią. Stovėjo vos ne septynerius metus ir staiga pasirodė, kad trūksta suderinimo parašų, kurių tuo metu lyg ir nereikėjo, – LŽ apgailestaudamas, jog taip ir nepavyko toje pirtelėje išsimaudyti, yra kalbėjęs A.Januška. – Ir tuo metu, ir šiandien, deja, neturiu laiko gilintis nei į statybos, nei į griovimo reikalus. Taip niekada ir neišsimaudžiau toje pirtelėje. Per tą laiką Rudnelėje išdygo ne vienas naujas pastatas, bet jų, atrodo, niekas nė neplanuoja griauti. Kažkaip susitvarkė. Tai suprantama. Todėl pasirinkau geriausią išeitį – visa tai parduodu. Greitai statinių rekonstrukcijos ar griovimo darbai bus naujo savininko rūpestis. Gaila gražios sodybos, tačiau tegu bus taip, kaip reikia.”

Tirtinas atvejis

„Bet koks mūsų pareiškimas turi juridinę galią, tad prieš kalbėdami turėtume atlikti tyrimą, – aiškino Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) narys Rytis Juozapavičius (teko kreiptis į jį, nes VTEK pirmininkė Jolanta Petrauskienė išvykusi). – Turime labai karčios patirties – dėl mūsų pareiškimų masiškai keliamos bylos teismuose. Ir pats dėl to turiu problemų, nes esu daugiau menininkas.”

Paprašytas pakomentuoti, ar situacija, kai aukštas Vyriausybės valdininkas kreipiasi į pavaldžią instituciją su konkrečiais prašymais, tirtina VTEK, R.Juozapavičius atsakė, jog toks atvejis, be abejo, svarstytinas ir tirtinas. „Nuolat kalbu apie korupcinį tinklą, apie tai, kad svarbias pareigas einantys asmenys gali subtiliai daryti įtaką jiems pavaldiems pareigūnams, apie tai, kad tyliu bendru sutarimu pakylama virš įstatymų, – dėstė R.Juozapavičius, vadovaujantis ir „Transparency International” Lietuvos padaliniui. – Net menkiausią įtarimą reikia ir būtina tirti.” Jis neatmetė tikimybės, jog šis klausimas gali būti svarstomas jau kitą savaitę vyksiančiame VTEK posėdyje.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.