Statistikos departamento pernai atlikto statistinio tyrimo duomenimis, 2005 m. darbuotojų profesinį mokymą organizavo 5,9 tūkst., arba 46 proc., Lietuvos įmonių. Palyginti su 2000 m. atlikto tyrimo duomenimis, tokių įmonių padaugėjo vos 3 procentiniais punktais ir buvo mažiau už 1999 m. Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkį (62 proc.).
Užpernai darbuotojų profesinį mokymą kursuose, seminaruose ar paskaitose organizavo 88 proc. didžiųjų, 64 proc. vidutinių ir 40 proc. mažųjų įmonių. Daugiausia mokymų savo darbuotojams teikė finansinio tarpininkavimo (85 proc.) bei elektros, dujų ir vandens tiekimo (79 proc.) įmonės. Investuoti į darbuotojų žinias skatino naujos technologijos ir naujų gaminių kūrimas. 2005 m. naujoves versle diegė pusė įmonių, kurių darbuotojai kėlė kvalifikaciją, bei kas ketvirta įmonė, kuri mokymo neorganizavo.
2005 m. profesinę kvalifikaciją kursuose tobulino 106 tūkst., arba 15 proc., dirbančių žmonių, tai yra tik 5 procentiniais punktais daugiau nei 1999 m. (60 tūkst., arba 10 proc.). Pagal šį rodiklį Lietuva atsilieka ne tik nuo daugelio Europos valstybių, bet ir nuo 1999 m. ES vidurkio (40 proc.).
Užpernai mokymo kursus organizavusiose įmonėse kvalifikaciją tobulino kas ketvirtas (28 proc.) darbuotojas, (1999 m.- kas penktas), o ES šalyse 1999 m. – beveik kas antras (47 proc.). Mažosiose įmonėse kursus lankė 32 proc. darbuotojų, didžiosiose – 29 proc., vidutinėse – 23 proc. Vyrai kiek dažniau kėlė kvalifikaciją nei moterys (28 proc. vyrų ir 26 proc. moterų), jaunesni – dažniau nei vyresni: 32 proc. – iki 25 metų amžiaus, 29 proc. – 25-54 metų, 16 proc. – 55 metų ir vyresni. Palyginti su ankstesnio tyrimo rezultatais, besimokančių darbuotojų ypač padaugėjo viešbučiuose ir restoranuose (nuo 13 iki 50 proc.) – jose mokėsi kas antras darbuotojas.
Vienas darbuotojas kursuose per metus mokėsi vidutiniškai keturias darbo dienas. Vyrai vidutiniškai 35 valandas, moterys – 28 valandas.
Įmonių išlaidos darbuotojų kvalifikacijai tobulinti, palyginti su 1999 m., išaugo du kartus – nuo 74 mln. iki 152 mln. litų. Jų dalis sudarė 1,2 proc. įmonių metinių darbo sąnaudų ir buvo du kartus mažesnė nei 1999 m. ES vidurkis (2,3 proc.).
Daugiau nei pusė profesinį mokymą organizavusių Lietuvos įmonių vertina savo darbuotojų kompetenciją ir atsižvelgė į jų poreikį mokytis, tačiau 80 proc. neturėjo specialaus padalinio ar darbuotojo, atsakingo už mokymo organizavimą. Tokio padalinio neturėjo 33 proc. didžiųjų, 72 proc. vidutinių ir 88 proc. mažųjų įmonių. Beveik tiek pat įmonių (81 proc.) nebuvo parengusios darbuotojų mokymo programos bei mokymo planų, 84 proc. nebuvo numačiusios lėšų darbuotojams mokyti.
Daugiau kaip pusė įmonių (54 proc.) 2005 m. visiškai neorganizavo mokymų.
Net 85 proc. jų teigė, kad darbuotojų kvalifikacija tenkina įmonės poreikius, 75 proc. – kad įmonė samdo tik reikiamos kvalifikacijos darbuotojus, 53 proc. atsakė, jog darbuotojų mokymas susijęs su didelėmis išlaidomis. Kad darbuotojų mokymas įmonei per brangus, atsakė kas antra mažoji ir vidutinė įmonė ir beveik pusė (47 proc.) didžiųjų įmonių.