Šalies mokėjimų deficitas spalio pabaigoje – 9,7 mlrd. litų

Lietuvos banko duomenimis, šalies mokėjimų balanso einamosios sąskaitos deficitas (ESD) per dešimt šių metų mėnesių sudarė 9,7 mlrd. litų – 44,3 proc. viršijo praėjusių metų to paties laikotarpio deficitą. Vien spalį ESD siekė 786,5 mln. litų – buvo 17,8 proc. mažesnis nei rugsėjo mėnesio deficitas, tačiau 19,5 proc. didesnis nei prieš metus.

Mokėjimų balanso ESD šiemet sausio-spalio mėnesiais lėmė 2,1 mlrd. litų išaugęs užsienio prekybos deficitas, kuris sudarė beveik tris ketvirtadalius viso deficito prieaugio. Statistikos departamento duomenimis, per dešimt mėnesių prekių eksportas ir importas padidėjo atitinkamai 10,3 ir 14,5 proc., o užsienio prekybos deficitas – 26,9 proc. iki 14,2 mlrd. litų.

Didžiausią įtaką šio laikotarpio prekių eksporto augimui turėjo plastikų ir jų dirbinių (84,5 proc.), trąšų (45,1), antžeminių transporto priemonių (28), mašinų ir mechaninių įrenginių (24,5 proc.) eksporto padidėjimas, o importo augimą lėmė antžeminio transporto priemonių (44,1 proc.), organinių chemijos produktų (2,5 karto), elektros mašinų ir įrenginių (21,5 proc.) importo augimas.

Lietuvos prekių eksportas minėtu metu į ES25 valstybes padidėjo 14,1 proc., importas iš jų – 27,4 proc., o eksportas į NVS valstybes – 29 proc., tačiau importas iš jų sumažėjo 15,2 proc. Svarbiausi eksporto partneriai buvo Rusija (14,7 proc.), Latvija (13,0), Vokietija (10,8 ) ir Lenkija (6,4 proc.), o importo – Rusija

(17,8 proc.), Vokietija (15,1) ir Lenkija (10,7 proc.).

Šių metų spalį išmokos nerezidentams už jų investicijas Lietuvoje sudarė 424,9 mln. litų, o šalies ūkio subjektų gautos pajamos už jų investicijas užsienyje – 119,9 mln. litų. Investicijų pajamų balanso deficitas sudarė 305 mln. litų – palyginti su rugsėju, sumažėjo 7,5 proc. Sausio-spalio pajamų balanso deficitas, palyginti su atitinkamu 2006 m. laikotarpiu, padidėjo 53 proc. ir sudarė 3,1 mlrd. litų.

Spalį šalies ūkio subjektų investicijos užsienyje, neįskaitant oficialiųjų tarptautinių atsargų, sumažėjo (jų srautas sudarė 738,1 mln. litų), o užsienio investicijų Lietuvoje srautas sudarė 3,5 mlrd. litų, todėl grynasis visų investicijų srautas (įvertinus investicijų srautus į užsienį ir iš jo) sudarė 4,3 mlrd. litų. Beveik pusę viso grynųjų investicijų srauto sudarė Vyriausybės išplatinti skolos vertybiniai popieriai.

Sausio-spalio mėnesiais investicijų srautas užsienyje sudarė 3,6 mlrd. litų, o investicijų srautas Lietuvoje – 18 mlrd. litų. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, investicijų srautas užsienyje padidėjo 17,6 proc., o investicijų srautas Lietuvoje – 63,3 proc. Spalį negrąžintini kapitalo pervedimai sudarė 180,7 mln. litų, o sausio-spalio mėnesiais – 1,3 mlrd. litų (pernai atitinkamai – 654,8 mln. litų).

Spalį tiesioginių užsienio investicijų srautas Lietuvoje sudarė 279,2 mln. litų, o per dešimt mėnesių – 4,1 mlrd. litų (2006 m. atitinkamai – 2,4 mlrd. litų ). Grynasis investicijų portfelio srautas spalį siekė 1,8 mlrd. litų, o sausį-spalį – 942,9 mln. litų.

Kitų investicijų ir finansinių išvestinių priemonių grynasis srautas buvo teigiamas ir spalį sudarė 2,1 mlrd., o sausį-spalį – 11,7 mlrd. litų (per metus padidėjo 59,4 proc.). Didžiausią įtaką bendram teigiamam šių investicijų srautui darė padidėję šalies pinigų finansinių institucijų įsipareigojimai. Šio sektoriaus grynasis kitų investicijų srautas sausį-spalį sudarė 10 mlrd. litų ir, palyginti su atitinkamu 2006 m. laikotarpiu, padidėjo beveik du kartus.

Spalio pabaigoje oficialiosios tarptautinės atsargos sudarė 19,6 mlrd. litų (5,7 mlrd. eurų, arba 8,2 mlrd. JAV dolerių). Per spalio mėnesį jos padidėjo, o jų srautas mokėjimų balanse sudarė 3,3 mlrd. litų. Oficialiųjų tarptautinių atsargų padidėjimą lėmė centrinės valdžios indėlių Lietuvos banke padidėjimas 2,77 mlrd. litų.

Šias atsargas taip pat didino kitų pinigų finansinių institucijų indėlių Lietuvos banke ir grynųjų pinigų apyvartoje padidėjimas atitinkamai 402,5 mln. ir 113,1 mln. litų, taip pat 59,5 mln. litų padidėję kiti veiksniai. Oficialiosios tarptautinės atsargos spalį sumažėjo 3,7 mln. litų dėl Lietuvos banko išorės įsipareigojimų pokyčio.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.