Klaipėdos savivaldybė, keletą pastarųjų metų didelį dėmesį skyrusi dviračių takų plėtrai, šios srities neketina apleisti ir ateityje – bus tęsiami jau pradėti bei įgyvendinami visiškai nauji projektai.
Pasak Savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir monitoringo skyriaus vedėjos Indrės Butenienės, situacijos analizė rodo, kad uostamiestyje didžiausias taršos šaltinis yra ne pramonės įmonės, o transportas. Automobilių išmetamosios dujos sudaro apie 70 proc. teršalų. Žinant, kad pagal automobilių skaičių Klaipėda, palyginti su kitais didžiaisiais šalies miestais, aiškiai lyderiauja, tai nė kiek nestebina. Paskutiniais duomenimis, sakė I. Butenienė, Klaipėdoje tūkstančiui gyventojų tenka net 448 individualūs lengvieji automobiliai.
„Klaipėdos savivaldybė, rengdama strateginio planavimo dokumentus, jau yra numačiusi keletą būdų šiai problemai jei ne visiškai įveikti, tai bent sušvelninti”, – sakė I. Butenienė.
Vienas iš jų – sukurti mieste tokią viešojo transporto sistemą, kad gyventojai, užuot važinėję nuosavais automobiliais, noriau ja naudotųsi. Kitas būdas – vadinamojo bevariklio transporto, t. y. dviračių, populiarinimas.
Klaipėdos savivaldybė jau trejus metus iš eilės dviračių takams tiesti skyrė po milijoną litų, todėl rezultatai akivaizdūs. Pirmiausia tai per visą miestą nusidriekęs vadinamasis Klaipėdos žaliakelis. Pradėtas įgyvendinti PHARE lėšomis, vėliau šis projektas sėkmingai buvo tęsiamas naudojant pačios Savivaldybės pinigus. 2006-2007 metais ši trasa pailgėjo keturiais kilometrais. Buvo įrengta 1 406 metrų ilgio atkarpa nuo Kauno stotelės iki Tilžės gatvės, taip pat 1 423 metrų ilgio dviračių takas nuo Liepų gatvės iki S. Dariaus ir S. Girėno gatvės bei 922 metrai dviračio tako nuo P. Lideikio ir Kretingos gatvių sankryžos iki vasaros estrados. Žaliakelio atkarpa praeina ir būsimuoju parku pietinėje miesto dalyje.
I. Butenienės teigimu, Klaipėdos žaliakelio projektą šiandien jau galima laikyti įgyvendintu. Beliko išspręsti tik keleto jungčių problemą. Rūpesčių kelia Perkėlos gatvė bei vadinamasis Baltijos prospekto žiedas, tačiau šiuos objektus rekonstravus, jų turėtų nebelikti.
Dviratį, kaip patogią ir ekologišką susisiekimo priemonę, ketinama populiarinti ir ateityje. Kitais metais planuojama nutiesti apie 1,5 kilometro ilgio dviračių taką nuo Labrenciškių iki Girulių.
Miesto planuose, sakė I. Butenienė, esama ir dar vieno ambicingo projekto – nutiesti dviračių takus palei Danės upę. Jau yra rengiamas dviračių takų specialusis planas ir techninis projektas. Prognozuojamas trasos ilgis – 9 kilometrai. Ji prasidėtų nuo Biržos tilto ir tęstųsi iki Medelyno gatvės šiaurinėje miesto dalyje.
Ateityje iš Danės upės pakrančių iškėlus pramonės įmones ši teritorija taptų viena iš patrauklių rekreacinių teritorijų. Kadangi čia numatyta ir gyvenamųjų kvartalų statyba, dalį dviračių takams nutiesti reikalingų lėšų šių teritorijų vystytojai.
Pasak mero pavaduotojos Juditos Simonavičiūtės, kooperavus lėšas šis projektas galėtų būti įgyvendintas maždaug per penkerius metus.
J. Simonavičiūtės įsitikinimu, šiandien pajūryje jau turima dviračių takų sistema turėtų būti plečiama tiesiant vis naujas atkarpas. Kadangi jie yra nusidriekę per keturių savivaldybių teritorijas, jos taip pat galėtų dalyvauti įgyvendinant naujus projektus.