Analitikų prognozės liudija, kad gyventojai ateityje bus priversti smarkiai mažinti savo pirkinių maišelius: kainos ir kitais metais nenustos didėti, o atlyginimai nebekils tokiais tempais kaip iki šiol.
Jau ne pirmą kartą komerciniai šalies bankai įspėja, kad gyventojams vertėtų mažinti vartojimo apimtis, gyventi pagal galimybes, nepirkti skolon, o esant galimybei – taupyti.
Jau daromos apklausos, kokių prekių žmonės atsisakytų, jeigu nebeįstengtų nusipirkti visko, ko nori.
Algos didės lėčiau
„Vartojimas ir 2008 metais išliks viena iš ekonomikos plėtros varomųjų jėgų, – sakė „Hansabanko” finansų rinkų tarnybos vadovas Tomas Andrejauskas. – Vidaus vartojimą lemia optimizmas ir išaugusi perkamoji galia.”
Jeigu remtumėmės vien ekonomikos teorija, pagal kurią didėjanti infliacija skatina vartojimą, nes litas šiandien yra vertingesnis negu rytoj, žmonės Lietuvoje nenustotų pirkę.
Tačiau pastaruoju metu gyventojų optimizmą sumenkino pirmo būtinumo prekių brangimas ir infliacija apskritai.
T.Andrejausko vertinimu, mažėjantis ekonominių vertinimų rodiklis turi teigiamą atspalvį. „Nors vartojimas nemažės, jo didėjimo tempai lėtės, kai kuriais atvejais jau lėtėja, o tai reiškia, kad galima išvengti ekonomikos perkaitimo”, – sakė jis.
Bankai taip pat griežtina pozicijas vartojimui finansuoti.
SEB Vilniaus bankas teigia, kad produktų ir paslaugų kainos ir ateityje kils, viena iš priežasčių – didėjantys atitinkami verslininkų ir gyventojų lūkesčiai.
Komerciniai bankai prognozuoja, kad atlyginimai kitais metais neturėtų nustoti didėję, tačiau to realiai galime ir nepajusti dėl kylančių kainų.
„Hansabanko” analitikų skaičiavimais, kitąmet piniginės kiekvieną mėnesį pastorės apie 10,5 procento.
Gitanas Nausėda, SEB Vilniaus banko prezidento patarėjas, taip pat teigia, kad atlyginimai kitąmet sparčiai nebedidės. Pasak jo, atsižvelgiant į kylančias kainas, kitais metais Lietuvos gyventojų atlyginimai realiai didės apie 8-9 proc., 2009 metais – apie 9 procentus.
Pasak eksperto, įsitvirtinus kainų didėjimo lūkesčiams, darbo užmokestis ir kainos kyla spirale.
„Kai kurie žmonės ne be pagrindo skundžiasi, kad atlyginimas padidėjo ne tiek, kiek infliacija, arba apskritai nepadidėjo. Tai, kad vidutiniškai realūs atlyginimai artimiausiais metais nors ir lėčiau, bet kils, dar nereiškia, kad absoliučiai visi gaus didesnius atlyginimus”, – kalbėjo G. Nausėda.
Jo tvirtinimu, darbuotojai nori, kad jiems būtų kompensuotas ne tik pinigų perkamosios galios sumažėjimas praeityje, bet ir numatoma infliacijos žala iki kito atlyginimų pakėlimo.
„Mūsų visuomenėje vadinamasis pinigų iliuzijos reiškinys yra beveik visiškai sunykęs, t. y. retai sutiksi žmogų, kuris tikėtų, kad 100 litų „svoris” šiandien yra toks pat kaip prieš pusmetį”, – sakė G. Nausėda.
Mestų gerti ir rūkyti
Naujienų portalo „alfa.lt” užsakymu bendrovės REIT atlikta gyventojų apklausa parodė, kad kainoms ir toliau kylant, didžioji Lietuvos gyventojų dalis iš prekių sąrašo pirmiausia išbrauktų arba mažiau pirktų alkoholinių gėrimų.
Daugiau nei trečdalis atsisakytų ar mažiau pirktų tabako gaminių.
Jei dabartinis kainų kilimas nemažėtų, maždaug ketvirtadalis būtų linkę nepirkti arba mažiau pirkti konservuotų produktų, 25 proc. – rūkytų, virtų mėsos gaminių, 24 proc. – lengvų alkoholinių gėrimų. Penktadalis teigė, kad neturėdami pakankamai pinigų aukotų saldumynus, kiti atsisakytų gaiviųjų gėrimų, sulčių.
13 proc. apklausos dalyvių pareiškė, kad dėl brangstančių produktų nieko neatsisakytų ir neapribotų savo poreikių.