Kyla abejonių, ar Vyriausybė pagrįstai leidžia kai kurių specialybių darbuotojams ilsėtis net du mėnesius
Vidutinis statistinis lietuvis kasmet atostogauja 28 dienas. Tačiau kai kurių kategorijų darbuotojai gali ilsėtis net 35 ar 58 dienas. Tai leidžia Vyriausybė, atsižvelgdama į specifines darbo sąlygas, didesnę nervinę, emocinę įtampą, profesinę riziką.
Vis dėlto kai kurių sričių specialistų įtraukimas į ilgų atostogų sąrašą kelia abejonių.
Įvertina stresą ir riziką
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės sekretorius Rimantas Kairelis paaiškino, kad minimalią kasmetinių atostogų trukmę reglamentuoja tarptautinės darbo teisės dokumentai. ES netgi yra išleidusi specialią direktyvą dėl darbo ir poilsio režimo. Visur nurodoma, kad minimalios atostogos turi trukti ne mažiau kaip 28 dienas.
„Kitas reikalavimas – viena šių atostogų dalis turi trukti ne mažiau kaip 14 dienų, nes nustatyta, kad tik savaitę atostogavęs žmogus tinkamai nepailsės”, – komentuoja pašnekovas.
Kai kurie psichikos sveikatos specialistai sako, kad tik po 4 savaičių nepertraukiamo poilsio organizmas persijungia į atostogų režimą, o jų optimali trukmė turėtų siekti 6 savaites.
Kai kurių sričių specialistai kasmet ilsisi po pusantro ar du mėnesius. „Kasmetinės pailgintos atostogos suteikiamos darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa bei profesine rizika, taip pat tiems, kurių darbo sąlygos yra specifinės”, – komentuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo santykių ir apmokėjimo skyriaus viršininko pavaduotoja Neringa Rapšienė.
Ilgiausiai – 58 dienas
Vyriausybė tvirtina šių darbuotojų kategorijų sąrašą ir nustato jų atostogų trukmę. Jame yra pedagoginiai ir mokslo darbuotojai, kuriems priklauso 56 atostogų dienos, teatro ir koncertinių organizacijų kūrybiniai darbuotojai, kurie gali atostogauti po 42 dienas kasmet, sveikatos priežiūros specialistai priklausomai nuo darbo pobūdžio gali ilsėtis 35 ir 42 dienas, farmacijos specialistai – 35 dienas.
Skraidančiojo personalo atostogų trukmė gali siekti 48 – 58 dienas, jūrininkai ir žvejai ilsisi 35, kai kurie Ignalinos atominės elektrinės darbuotojai – 42 dienas. Tiek pat trunka vairuotojų, dirbančių greitosios medicinos pagalbos stotyse ar skyriuose, atostogos. Ilgiau nei paprasti mirtingieji – 35 dienas – atostogauja ir Valstybinei maisto bei veterinarijos tarnybai pavaldžių įstaigų darbuotojai.
Psichologės Agnės Grušauskaitės vertinimu, ilgesnės atostogos suteikiamos pedagogams, nes jie išties dirba labiau įtemptomis sąlygomis. Abejonių nekyla, kad ilgiau ilsėtis turi medikai, ypač operuojantys, teikiantys pirmąją pagalbą. Ilgesnės atostogos ne be priežasties suteikiamos ir psichikos sveikatos specialistams. A.Grušauskaitė taip pat kasmet atostogauja po 42 dienas.
Pagrįstai teisę ilgiau ilsėtis turi ir įkalinimo įstaigų darbuotojai – jų darbas įtemptas, rizikingas.
Kyla abejonių
Dėl kai kurių specialybių darbuotojų ilgesnių atostogų kyla abejonių. Pavyzdžiui, kodėl taip ilgai ilsisi mokslininkai? Juk nėra jų darbas toks įtemptas, rizikingas. Arba kodėl, greta teatro ir koncertinių organizacijų atstovų, jame nėra kitų sričių kūrybinių darbuotojų, kad ir žurnalistų, kurie darbe kasdien patiria ir įtampą, ir stresą? Kodėl 5 savaites ilsėtis gali veterinarijos specialistai? Daug kam užkliūva, kad ilgiau gali ilsėtis farmacininkai.
Lietuvos vaistininkų sąjungos prezidentas Arūnas Savickas tai paaiškino labai vaizdingai: „Jei į vaistinę pro langą įskrenda musė, jos neverta skubėti gaudyti. Kitą rytą ji jau bus negyva”. Pats retsykiais vaistinėje pasidarbuojantis pašnekovas sako, kad net tobuliausia ventiliacijos sistema neapsaugo vaistinės patalpų nuo specifinio vaistų kvapo, kuris skverbiasi net per sandariausias pakuotes. „Todėl, manau, teisinga, kad vaistininkai, dirbantys tokioje cheminėmis medžiagomis užterštoje aplinkoje, gali ilsėtis 35 dienas”, – įsitikinęs A.Savickas.
Kaip paaiškino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovė spaudai Giedrė Daugirdaitė, teisę ilsėtis 35 dienas turi tarnybai pavaldžių laboratorijų darbuotojai dėl to, kad dirba kenksmingomis sąlygomis. Kiti specialistai atostogauja po 28 dienas.
Sąrašas koreguojamas
Šis sąrašas Vyriausybės yra patvirtintas 2003 metais, įsigaliojus Darbo kodeksui. Kaip teigia N.Rapšienė, jis beveik nesiskiria nuo iki tol galiojusios tvarkos. Pasiūlymus dėl kasmetinių atostogų jį sudarant teikė pagal savo kompetenciją atitinkamos institucijos arba profesinės sąjungos (dėl pedagogų – Švietimo ir mokslo ministerija, dėl medikų – Sveikatos apsaugos ministerija ir pan.).
Pasak valstybės sekretoriaus R.Kairelio, kiekvienas gautas pasiūlymas yra svarstomas ir sprendžiama, ar yra pagrįstas. Svarbu, kad išimtys nebūtų taikomos atskiriems žmonėms, o visai profesinei grupei. Jo teigimu, nuo 2003 metų sąrašas tikrai buvo ne kartą koreguotas.
Pats R.Kairelis paprastai atostogauja tris savaites. „Man tiek užtenka, nors šiaip priklauso 28 dienos ir dar kaip visiems valstybės tarnautojams už nepertraukiamą darbo stažą vienoje darbovietėje, bet aš net nežinau, kiek iš viso tų dienų susidarytų”, – sako ministerijoje daugelį metų dirbantis R.Kairelis.
Yra nemažai išimčių
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo santykių ir apmokėjimo skyriaus viršininko pavaduotojos Neringos Rapšienės teigimu, kai kuriems žmonėms suteikiamos ilgesnės, 35 dienų kasmetinės minimalios atostogos. Tai darbuotojai iki 18 metų, vieni auginantys vaiką iki 14 metų arba vaiką invalidą iki 16 metų asmenys, neįgalieji.
Kasmetinės papildomos atostogos iki 5 dienų, pasak N.Rapšienės, priklauso už darbą sąlygomis, neatitinkančiomis normalių. Paprastai tokiomis laikomos sąlygos, kai darbo aplinkoje sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija leistinus ir jų neįmanoma sumažinti techninėmis priemonėmis.
Už ilgalaikį nepertraukiamą darbą vienoje darbovietėje suteikiamos išdirbus 10 metų 3 papildomos kalendorinės atostogų dienos, o už kiekvienus paskesnius 5 metus – dar po vieną.
Ilgiau atostogauti leidžiama darbuotojams, kurie ne mažiau kaip pusę darbo laiko per metus praleidžia kelionėje, lauko sąlygomis arba jų darbas susijęs su važiavimu, yra kilnojamojo pobūdžio.
Asmenims, kurie mokosi nenutraukdami darbo, kasmetinės atostogos, jų pageidavimu, derinamos prie egzaminų ir įskaitų laikymo, diplominio darbo rengimo, konsultacijų laiko. Pageidaujamu laiku atostogauti gali namie slaugantieji ligonius bei invalidus, sergantieji chroniškomis ligomis, kurių paūmėjimas priklauso nuo atmosferos sąlygų (tačiau reikia pateikti medikų rekomendaciją).
N.Rapšienė atkreipia dėmesį, kad papildomos atostogos pridedamos prie kasmetinių minimaliųjų arba suteikiamos atskirai. Turintiesiems teisę į pailgintas ir papildomas atostogas, jų pasirinkimu, suteikiamos arba tik kasmetinės pailgintos, arba prie minimaliųjų pridėtos kasmetinės papildomos atostogos.
Išsiskiria airiai
Daugumoje ES šalių dirbantieji atostogauja panašiai, kaip ir mes. Kai kuriose su darbdaviais yra susitariama ir dėl ilgesnių atostogų. Išsiskiria airiai, kurie gali poilsiu mėgautis net 35 darbo dienas, ir prancūzai, kasmet turintys teisę atostogauti 30 darbo dienų.
ES nepriklausantys norvegai tenkinasi trimis savaitėmis atostogų. Tuo tarpu JAV dėl atostogų trukmės paprastai deramasi su darbdaviais. Čia dažniausiai atostogaujama 2 savaites. Derybose su darbdaviais nustatoma atostogų trukmė ir Didžiojoje Britanijoje.
„Lietuviams irgi niekas netrukdo derėtis su darbdaviais dėl ilgesnių ar papildomų atostogų, jei darbo krūvis didesnis, vargina stresas, įtampa. Tačiau šis procesas niekaip neįsibėgėja, trūksta darbo tarybų, todėl ir tenka atostogų trukmę reguliuoti įstatymais”, – teigia valstybės sekretorius R.Kairelis.
Giedrė Budvytienė