Kasdien kaip į karą

Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono kariams tenka pasirūpinti paprastų žmonių rūpesčiais

Vidutiniškai po 35 sprogmenis kasdien arba beveik 200 tūkst. minų, sviedinių ir kitų pavojingų radinių per 15 nepriklausomybės metų Lietuvoje aptiko ir sunaikino išminuotojai. Tačiau, pasak vakar iškilmingai 10-ąsias įkūrimo metines minėjusio Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono vado Raimondo Visockio, be išminavimo darbų kariams dar tenka statyti tiltus ir padėti žmonėms per stichines nelaimes.

Pavyko išvengti netekčių

Pulkininkas leitenantas R.Visockis neabejoja savo karių profesionalumu. „Nuo nepriklausomybės atkūrimo nežuvo ir nesusižeidė nė vienas išminuotojas”, – sakė jis. Kaune dislokuotas apie 400 karių turintis batalionas buvo įkurtas 1995-ųjų rugpjūčio 15-ąją.

Šia proga vakar batalione įvyko iškilminga rikiuotė, kurios metu tylos minute buvo pagerbtas karo inžinierius pulkininkas Juozas Vitkus-Kazimieraitis bei Anapilin išėję buvę kariai. Labiausiai tarnyboje nusipelniusiems kariams buvo įteiktos padėkos. Baigus rikiuotę, nuaidėjo trys patrankų šūviai: „už tėvynę Lietuvą”, „už Lietuvos kariuomenę” ir „už Inžinerijos batalioną”.

„Nebūna dienos, kad mūsų išminuotojai nevyktų į užduotį, – sakė R.Visockis. – Kasdien neutralizuojame nuo 3 iki 13 sprogmenų”. Tačiau neretai kariai sunaikina ir tokius radinius, kuriuose būna net iki 200 sprogmenų. Vieną pavojingiausių radinių Kaune išminuotojai neutralizavo praėjusių metų gegužės 16 d., kai ties Aleksoto tiltu buvo rasta ir sunaikinta pusę tonos sverianti aviacinė bomba „SD 500C”.

Stato tiltus ir perkėlas

Be J.Vitkaus inžinerijos bataliono sunku įsivaizduoti dabartinę Lietuvos kariuomenę, kuriai būtina išlikti mobiliai. Batalionas, pasirengęs dalyvauti kovos veiksmuose, teikia pagalbą gyventojams ir atlieka inžinerinius darbus avarijų, katastrofų, potvynių ir kitų stichinių nelaimių atveju, dalyvauja paieškos ir gelbėjimo darbuose.

„Šilutės ir Kazlų Rūdos savivaldybėse pastatėme tris medinių konstrukcijų tiltus”, – sakė R.Visockis.

Kilus karo veiksmams, batalionas žvalgytų priešo įtvirtinimus ir vietovę. Bataliono kariai turi įrengti fortifikacinius įtvirtinimus ir vadavietes, stato pontoninius tiltus ir keltus. Daugiau nei pusė bataliono karių yra profesinės tarnybos kariai, 32 proc. sudaro privalomosios pradinės karo tarnybos kariai, o likusioji dalis – valstybės tarnautojai. Batalione tarnauja ir apie 5 proc. moterų.

Dalyvauja taikdariškose misijose

J.Vitkaus inžinerijos bataliono keturi išminuotojai šiuo metu dalyvauja taikos palaikymo misijoje Afganistane. NATO patikėjo Lietuvos kariuomenei palaikyti taiką Goro provincijoje.

Bataliono kariai taiką palaikė ir Kosove bei Irake.

Nuo 1990 iki 2004 metų Lietuvos karo inžinieriai sunaikino apie 179 000 sprogstamųjų užtaisų.

Vakar, minint bataliono jubiliejų, Kauno įgulos karininkų ramovėje krašto apsaugos viceministras Gintautas Šivickas iškilmingai atidengė bareljefą su simboliniu Inžinerijos bataliono ženklu. Šis bareljefas pritvirtintas šalia kitų Lietuvos kariuomenės bataliono ženklų.

Nepriklausomybės kovų dalyvio J.Vitkaus vardas Inžinerijos batalionui buvo suteiktas 1999 m. gruodžio 31 d. 1945-1946 m. J.Vitkus buvo Pietų Lietuvos partizanų vadas.
Gediminas Stanišauskas

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.