Kainų aukštybėse nuokalnės nematyti

Analitikai ir toliau laikosi nuomonės, kad aukštyn kopiančios degalų, maisto ar komunalinių paslaugų kainos kita kryptimi judėti nepradės. Kartu manoma, kad infliaciją vargiai pamažintų kai kurių politikų ir prekybos centrų užmojai mažinti kainas.

Statistikos departamento duomenimis, šių metų lapkritį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu pernai, kainos Lietuvoje didėjo 7,8 procento.

Vartojimo prekių kainos 2007 metų lapkritį, palyginti su spaliu, padidėjo 1,0 proc., paslaugų – 1,1 procento.

2007 metų lapkritį, palyginti su spaliu, fiksuota 1,1 proc. infliacija. Praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu buvo fiksuota 0,8 procento infliacija.

Violeta Klyvienė, „Danske Bank” analitikė Baltijos šalims, LŽ sakė, kad šie infliacijos rodikliai atitinka ankstesnes prognozes ir toks kainų augimas nėra stebinantis.

Premjeras Gediminas Kirkilas pastaruoju metu rodė iniciatyvą mažinti maisto prekių kainas, tardamasis su prekybininkais. Tačiau, pasak analitikės, tokios akcijos reikšmingesnės įtakos infliacijos rodikliams neturėjo. Tokie veiksmai, pasak pašnekovės, veikiau populistiniai, nei galintys daryti poveikį kainų tendencijoms.

„Be to, pačių vartotojų nuomone, akcijų metu mažėjo nebūtino, ne kasdien vartojamų produktų kainos, – akcentavo V.Klyvienė. – Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad, tarkime, maisto kainų augimas buvo nulemtas ir objektyvių pasaulio rinkos tendencijų, tad sunku tikėtis, kad politikai galėtų tam užtverti kelią. Gamintojai dėl išlaidų infliacijos turi didinti produktų kainas.”

Šventiniu laikotarpiu, pasak jos, kai kurie prekybininkai taip pat gali skelbti akcijas ir bandyti mažinti kainas. „Tačiau pamačius skaičius dažnai paaiškėja, kad nuolaidos tebuvo „popierinės”. Jau ne pirmus metus stebima, kad, pavyzdžiui, kalėdinės nuolaidos vyksta tokiu principu: ankstesniu laikotarpiu pakeliamos kainos, o akcijos metu sumažinamos iki tos kainos, kuri buvo prieš brangimą”, – apie pasikartojančius ir šventiniu laikotarpiu pardavėjų itin mėgstamus triukus kalbėjo V.Klyvienė.

Analitikai vienu balsu skelbia, kad 2008 metų pradžioje infliacijos tempai spartės. „Tai turėtų lemti energetikos kainos ir akcizų didinimas – šie sprendimai jau priimti”, – teigė V.Klyvienė.

Ji taip pat teigia neabejojanti, kad mažesnes pajamas gaunantys gyventojai jaučia didesnę infliacijos naštą, ir neverta tikėtis, kad ateityje bus kitaip. „Didžiąją pinigų dalį tokie žmonės skiria pagrindinėms maisto prekėms ir komunalinėms paslaugoms. Taigi kaip tik šios prekės bei paslaugos ir buvo pagrindinis pastarųjų mėnesių infliacijos variklis, todėl žmonės kainų didėjimo našta jaučia labiausiai. Manoma, kad ateityje ši tendencija išliks”, – dėstė pašnekovė.

——————————————————————————–

Faktai

Statistikos departamentas pranešė, jog infliaciją lapkritį labiausiai lėmė 3,5 proc. padidėjusios transporto grupės prekių ir paslaugų, 1,1 proc. – maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, 1,2 proc. – būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekių ir paslaugų kainos. Šį didėjimą iš dalies kompensavo 0,3 proc. atpigę alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai, 0,2 – švietimo paslaugos.

Per mėnesį 0,9 proc. atpigo spirituoti gėrimai, o cigaretės ir alus atpigo po 0,1 procento.

Transporto grupėje 6,9 proc. pabrango benzinas, 9,5 proc.- dyzeliniai degalai, 6,5 proc. – automobilių techninės priežiūros ir remonto paslaugos.

Maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainoms įtakos turėjo 3 proc. pabrangęs pienas ir jo produktai, sūris, kiaušiniai, 3,4 proc. – daržovės ir bulvės, 1,1 proc. – duona ir grūdų produktai, 2,5 proc. – sviestas, aliejus ir riebalai, 0,9 proc. – rūkytos dešros ir rūkyti mėsos gaminiai ir 1,1 proc. atpigusi šviežia, šaldyta ir užšaldyta mėsa, 5,2 proc. – šviežios žuvys.

Iš daržovių daugiausia – 18,8 proc. pabrango salotinės daržovės ir petražolės, 7,4 proc. – bulvės, 6,9 proc. – agurkai, pomidorai, saldžiosios paprikos, o 10 proc. atpigo baltagūžiai kopūstai, 7,6 proc. – svogūnai, česnakai, 2,8 proc. – morkos ir burokėliai.

Būsto grupėje kainas labiausiai veikė 2,9 proc. pabrangęs kietasis kuras, 5,4 proc. – suskystintos dujos maistui gaminti, 8,7 proc. – šaltas vanduo, 0,6 proc. – karštas vanduo ir centralizuota šiluma 2,1 proc. – atliekų rinkimo paslaugos.