Europos politikai ir mokslininkai pradėjo tikrą mūšį dėl genetiškai modifikuotų žemės ūkio produktų. Aršias diskusijas sukėlė praėjusį mėnesį pateiktas pasiūlymas uždrausti auginti genetiškai modifikuotus kukurūzus.
Pasekmės nežinomos.
Europos Sąjungos aplinkosaugininkų vadas – ES komisaras iš Graikijos Stavrosas Dimasas – praėjusį mėnesį pasiūlė ES uždrausti auginti genetiškai modifikuotus kukurūzus. Šis sprendimas sukėlė netikėtai aktyvias diskusijas, nes klausimą ėmėsi eskaluoti daugybė politikų ir mokslininkų. Į debatus netrukus įsitraukė ir JAV.
S.Dimasas pareiškė, kad jo sprendimas pagrįstas mokslinėmis studijomis, kuriose neva teigiama, kad ilgalaikis genetinės modifikacijos efektas yra visiškai neaiškus, vadinasi, galimi ir tam tikri rizikos faktoriai, susiję su vadinamaisiais Bt kukurūzais. Nuomonių šiuo klausimu įvairovė privertė Europos Komisijos narius gerokai pasukti galvas. Per artimiausius du mėnesius visas būrys ES komisarų turės nuspręsti, kokią politikos, mokslo ir prekybos meno formulę taikyti šiai situacijai.
Pastarąjį dešimtmetį ES buvo tikras bastionas, besipriešinantis, kad genetiškai modifikuoti maisto produktai nebūtų platinimui žemės ūkyje. Dažnai Briuselis paprasčiausiai vengė svarstyti šį klausimą ir taip išsisukdavo nuo nemalonių derybų su JAV, kurios jau daug metų skatina Europą įsileisti genetiškai modifikuotus produktus. Europiečiams iki šiol pavykdavo atsispirti spaudimui dalijant pažadus, jog klausimas bus išspręstas, kai savo žodį tars mokslininkai. Vis dėlto atrodo, kad daugiau išsisukinėti nebepavyks: JAV ir Pasaulinė Prekybos Organizacija (PPO) teigia, kad jau atlikta begalė mokslinių tyrimų, rodančių, jog genetiškai modifikuoti produktai nėra kenksmingi aplinkai ir žmonėms. Skeptikai šiuose pareiškimuose įžiūri savanaudišką potekstę – JAV iš tiesų visiškai nesirūpina aplinkosaugos klausimais, o tik lobuoja savo prekybinius interesus. Jei ES pripažins genetiškai modifikuotų maisto produktų naudą (leidimas auginti Bt kukurūzus būtų tik pirmas žingsnis), Europos rinkas gali užgriūti genetiškai „patobulinta” JAV produkcija.
Atsakymo paieškos
Iš tiesų, JAV ir jų interesams atvirai atstovaujanti PPO nėra visiškai atviros. Šiandien mokslas tiesiog negali patvirtinti arba paneigti genetiškai modifikuotų maisto produktų naudingumo arba žalos. Ekspertai juokais lygina šį klausimą su 2000 metų kompiuterių „problema”: dėl Y2K viruso buvo sukelta daug triukšmo, tačiau niekas negalėjo tvirtai pasakyti, kad problema iš tiesų egzistavo. Pasaulis sutiko 2000-uosius ir… nieko neįvyko – visi kompiuteriai puikiausiai veikė kaip veikę.
„Mokslas šiandien yra visapusiškai niekinamas dėl interesų ir tikslų, kurie su mokslu neturi nieko bendro”, – sako Benediktas Haerlinas – Berlyne esančios aplinkosauginės grupės „Išgelbėkime mūsų sėklas” („Save Our Seeds”) vadovas ir buvęs europarlamentaras. Pasak jo, prekybiniais interesais besivadovaujantys politikai kuria iliuziją, kad mokslas gali duoti konkrečių atsakymų į klausimą, ar genetiškai modifikuoti produktai nėra kenksmingi. Pasak B.Haerlino, visos šalys šioje diskusijoje turėtų atvirai dėti kortas ant stalo ir pripažinti tiek mokslininkų, tiek prekybininkų interesus.
„Galbūt” nepakanka
S.Dimasas, graikų teisininkas ir buvęs ministras, taip pat kreipėsi į mokslininkus, kad šie įvertintų potencialią genetiškai modifikuotų produktų keliamą grėsmę. Europos mokslininkai atsakė, kad Bt kukurūzai „greičiausiai yra nepavojingi”. Komisaras nusprendė, kad tokio atsakymo neužtenka, ypač turint galvoje, kad kalbama apie galimas grėsmes ne tik aplinkai, bet ir žmonių sveikatai. Europos aplinkosaugos komisijos atstovė spaudai Barbara Helfferich patvirtino, kad komisija ir jos vadovas nė kiek neabejoja mokslininkų išvadomis, tačiau šiandien susidarė situacija, kai kartu deklaruojama ir visiškai priešinga mokslinės bendruomenės nuomonė. Todėl svarbiausia atidžiai pasverti, kuo mes rizikuojame.
ES mokslininkai šiandien iš tiesų negali pateikti vieningos nuomonės dėl genetiškai modifikuotų augalų, o labiausiai jų nuomonės skiriasi dėl tų pačių Bt kukurūzų. Jų modifikacijos pagrindas – natūrali bakterija – toksinas Bacillus thuringiensis, kuri įskiepijama į augalą, kad naikintų kenkėjus. Tačiau objektyvios nuomonės apie jos naudą arba žalą nėra, nes mokslinius tyrimus dažniausiai finansuoja kompanijos, prekiaujančios genetiškai modifikuotų augalų sėklomis.
Priimdamas neigiamą sprendimą S.Dimasas pasikliovė Šveicarijos federalinio technologijos instituto tyrimais, kuriais remiantis gana skeptiškai atsiliepta apie genetiškai modifikuotų maisto produktų perspektyvas. Instituto darbuotoja Angelika Hilbek pripažino, kad aiškių išvadų šiandien pateikti neįmanoma. „Viskas priklauso nuo požiūrio: ar stiklinė pusiau pilna, ar pusiau tuščia”, – sakė mokslininkė. Vis dėlto ji kritiškai atsiliepė apie tyrimus, kuriuos užsako genetiškai modifikuotų produktų gamintojų. Pasak A.Hilbek, šiuose tyrimuose sąmoningai ignoruojamas netiesioginis žalingas poveikis aplinkai – įtaka paukščių populiacijai bei galimi padariniai aplinkai, jei visi ūkininkai imtų auginti tą pačią kultūrą. Be to, didžiausi modifikuotų produktų gamintojai, tokie kaip „Syngenta” arba „Monsanto”, atsisako pateikti savo sėklų pavyzdžius nepriklausomai mokslininkų ekspertizei.
Optimistai ginčijasi
Nepaisant plačios kritikos, dalis Europos mokslinės bendruomenės palaiko genetiškai modifikuotų augalų platinimą. Europos biotechnologijų federacija, faktiškai pramoninė biotechnologijos grupė, tvirtina, kad dauguma mokslininkų pripažino Bt kukurūzų saugumą. Juos palaiko ir JAV mokslininkai. Dabar apie 40 proc. Amerikoje auginamų kukurūzų yra genetiškai modifikuoti. JAV gamintojai, be abejo, norėtų juos platinti ir Europoje. Komerciniai interesai gožia netgi labai akivaizdų argumentą – iki šiol neatlikti tyrimai, kaip genetiškai modifikuoti augalai paveikė JAV ekosistemas. Žinoma tik tiek, kad dėl Bt toksino, jau nukentėjo kai kurios drugelių ir vandens vabzdžių rūšys.
Kol kas amerikiečiams tenka pripažinti, kad Europa turi apsisprendimo teisę, gali priešintis ir neleisti genetiškai modifikuotiems augalams plisti. Tačiau pamažu darosi aišku, kad, šiaip ar taip, ES nusileis, kaip tai kadaise padarė ir JAV mokslininkai. Amerikos žemės ūkyje šiandien beveik nebeliko nemodifikuotų kultūrų, o JAV verslo atstovai debatus Europoje apibūdina labai paprastai: „Per vėlu ginčytis, ar genetiškai modifikuoti augalai naudingi ar žalingi – geriau baigti diskusijas ir prisiminti bado problemas ir joms skirtą programą.
Gal geriau prisiminti, kad reiktų pradėti taupyti maisto produktus. Pvz.: Didžioji Britanija per 1 metus išmeta tiek maisto produktų, kad galėtų išmaitinti visą badaujančią Afriką 50 metų į priekį.
as pasibaisejus lietuva!seimunai sake kad lietuvoj nebus auginama jokiu genetiskai modifikuotu augalu o paziurekit per zinias pamatysit viska! 😡 be to net neirodyta ar tokie produktai kenkia.gal as del ju po2 metu mirsiu!kas zino!?
Kad galiausiai verslas laimes, tai jau yra aisku ir genetiskai modifikuotos zemes ukio kulturos ateis ir i Europa ir i Lietuva. Nes siuo metu kai niekas nezino tiksliu padariniu, kuriuos sukels tokiu kulturu auginimas ir vartojimas – yra kuriamas „mitas” kad nieko ypatinga cia nera, (-mes tik i paprastus augalus ivesim papildoma genoma, kuris leis tam augalui kovoti su kenkejais „automatiskai”), bet juk ijungus gamtos nenumatyta „masina” ji veiks visai ne taip, kaip turi buti is tikro.
Galu gale gamtoje jau yra taip sutvarkyta, kad toks kulturoms, kurias puola kenkejai, jos tiems kenkejams turi ir savu „vaistu”.
Ar neatsitiks po tam tikro laiko, kad „kenkeju” taps zmogus?
Pradzioje, padariniai gali buti nezymus, (pvz.: nutukimas, hormonu pusiausvyros issinormalizavimas, papildomos elergijos), taciau veliaus gali buti ir taip, kad zmonems del maitinimosi genetiskai modifikuotais aigalais prades gimti palikuonys su „defektais”, (pvz.: neissivyste plauciai, kojos per mazos, rankos, kepenys, galiausiai lytiniai organai neissivyste, ir t.t. )
Isvada:
Siais laikais „verslas” yra galinga zmonijos rykste, kuri valdo ne visuomet toli grazu ne altruistai, todel del prrimtu sprendimu ir itakos atsiranda politines partijos ar formuojamos jau esanciu partiju politines pakraipos, tik i viena tiksla -> pelno siekimas. Gerai butu, kad verslo atstovai mastytu toliau nei simta metu i prieky, taciau to nera.