Konservatoriai iš ministro reikalauja aiškumo

Užsienio reikalų ministro Svetlogorske pasakyta kalba privertė Seimo konservatorius aiškintis, ar Lietuva tebereikalauja, kad Rusija atlygintų sovietinės okupacijos žalą.

Šeši Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos nariai vakar užsienio reikalų ministrui Petrui Vaitiekūnui raštu suformulavo šešis klausimus. Jie parlamentarams iškilo po šios savaitės ministro vizito į Kaliningrado sritį.

Anot konservatorių, Svetlogorske antradienį vykusiame tarpvyriausybinės Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo komisijos posėdyje P.Vaitiekūnas pareiškė, kad „Rusija nėra Sovietų Sąjunga ir ji neatsakinga už Lietuvai padarytas skriaudas bei prievartinį įjungimą į SSRS. Tačiau ji pasiskelbė žlugusios valstybės teisių perėmėja.”

Kreipimąsi pasirašę konservatoriai norėtų sužinoti, kas įgaliojo ministrą daryti pareiškimus, prieštaraujančius Lietuvos įstatymams ir tarptautinei teisei. Jie primena, kad 1992 metais piliečiai per visuotinį referendumą pritarė, kad Lietuvos žmonėms bei Lietuvos valstybei padaryta žala būtų atlyginta. 2000-aisiais priimtas įstatymas, kuris įpareigojo Vyriausybę dėl to derėtis su SSRS teisių ir įsipareigojimų perėmėja Rusija. Šiemet sausį Seimas priėmė rezoliuciją, raginančią Rusiją pradėti konsultacijas su

Lietuva dėl žalos atlyginimo. Pasak konservatorių, ministro žodžiai tarptautinėje arenoje gali būti suprasti kaip Lietuvos reikalavimo atlyginti žalą atsisakymas.

Pasirašiusieji raštą taip pat teiraujasi, ar toks ministro teiginys reiškia, kad Lietuva keičia įstatymus ir atsisako reikalauti iš Rusijos atlyginti SSRS padarytą žalą.

Kreipimąsi pasirašė konservatoriai Rasa Juknevičienė, Saulius Pečeliūnas, Antanas Stasiškis, Povilas Jakučionis, Arimantas Dumčius ir Rimantas Dagys.

Paklausta, kodėl nebuvo galima šių klausimų išsiaiškinti ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą, R.Juknevičienė vakar LŽ sakė, kad to padaryti jie nespėjo tik dėl techninių kliūčių – minėta valanda buvo sutrumpinta iki pusvalandžio. Pateikti klausimus buvo pasiruošęs S.Pečeliūnas. Dabar P.Vaitiekūno atsakymų laukiama ir žodžiu, ir raštu.

„Manau, kad tai suplanuota politika galvojant, kad tokiu būdu kaip nors prisigerinsime Rusijai, ir Lietuvos santykiai su šia šalimi pasikeis. Taip mąsto didelę įtaką galinčių daryti žmonių grupė ir ministerijos vadovai”, – teigė R.Juknevičienė. Pasiteiravus jos nuomonės, kodėl P.Vaitiekūnas leidžia sau taip laisvai kalbėti, konservatorė sakė, kad tokia politika vykdoma jau daugiau nei metus, kai pasigirdo pirmieji svarstymai, ar okupacinės žalos iš Rusijos apskritai reikėtų atsisakyti. Tokias kalbas esą skleidė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas.

Į klausimą, ar ministro kalbos gali tapti interpeliacijos pagrindu, R.Juknevičienė ragino neskubėti ir pirmiausia sulaukti Užsienio reikalų ministerijos vadovo atsakymų.

Ministras vakar savo kalboje Svetlogorske teigė pabrėžęs, kad Rusija „ne kalta, bet atsakinga dėl SSRS padarytos skriaudos Lietuvai ir prievartinio įjungimo į SSRS sudėtį.”

Lietuva per sovietų okupaciją neteko iki trečdalio gyventojų. Pusę amžiaus trukusios sovietinės okupacijos žalą Lietuva įvertino 80 mlrd. litų. Rusija iki šiol kategoriškai atsisako dėl to derėtis.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Politika su žyma , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.