Lietuva gruodžio 21 dieną taps visateise Šengeno erdvės nare – tam ketvirtadienį pritarė Briuselyje posėdžiavę Europos Sąjungos teisingumo ir vidaus reikalų ministrai.
Tai buvo paskutinis iš virtinės sprendimų, kuriais buvo pritariama devynių naujųjų Europos Sąjungos šalių prisijungimui prie šios erdvės.
Kaip pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nuo gruodžio 21-osios VSAT pareigūnai nebevykdys pasienio tikrinimų prie sausumos sienų su Lenkija ir Latvija kaip iki šiol, per minėtas sienas vykstantiems asmenims nebereikės sustoti pasienio kontrolės punktuose ir pasieniečiams pateikti privalomų kelionės dokumentų, keliaujančiųjų į kitą Šengeno erdvei priklausančią valstybę jūros keliu dokumentai taip pat nebus tikrinami.
Tačiau keliaujantieji į Šengeno erdvės valstybes ir po gruodžio 21 dienos turėtų pasiimti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą – pasą, asmens tapatybės kortelę arba vairuotojo pažymėjimą – prie Šengeno vidaus sienų dokumentų kontrolės nebeliks, tačiau jų gali pareikalauti asmenį užsienio valstybėje sustabdę pareigūnai – policininkai, pasieniečiai, migracijos tarnybų darbuotojai ir pan.
Po narystės Šengeno erdvėje pradžios per valstybės sieną su Lenkija ir Latvija keliaujantieji galės vykti bet kurioje vietoje – mišku, lauku, keliu, ežeru ar upeliu.
Pavyzdžiui, grybauti susiruošęs gyventojas galės nekliudomai įeiti į Lenkijos ar Latvijos teritoriją. Prie sienos su Lenkija tyvuliuojančiame Galadusio ežere valtimi paplaukioti panorėjęs turistas galės be jokių kliūčių nusiirti iki Lenkijos kranto ir į jį išlipti.
Išvykti į užsienio valstybes paprasčiau bus ir nepilnamečiams – nuo gruodžio 21 dienos Lietuvos piliečiai, neturintys 18 metų, galės laisvai išvykti per atsivėrusias Lietuvos – Lenkijos ir Lietuvos – Latvijos sienas be tėvų sutikimo, kuris buvo būtinas iki šiol.
Tačiau jei nepilnametis iš šalies vyks per Lietuvos sieną su Rusija ar Baltarusija, dabar galiojanti tvarka išlieka nepasikeitusi, t. y. vienas per valstybės sieną vykstantis nepilnametis privalo turėti notaro patvirtintą vieno iš tėvų sutikimą laikinai išvykti. Jei nepilnametis per valstybės sieną su Rusija ar Baltarusija vyks su vienu iš tėvų, antrojo iš tėvų leidimo jam nereikės.
Lietuvai tapus visateise Šengeno erdvės nare, sienos su Latvija ir Lenkija atsiveria ir legaliai Lietuvoje gyvenantiems užsieniečiams. Ne ES piliečiai, turintys leidimą nuolat arba laikinai gyventi Lietuvoje, su šiuo dokumentu ir savo piliečio pasu nekliudomai galės keliauti po visas Šengeno erdvei priklausančias valstybes. Šiuo atveju užsieniečio turimas leidimas nuolat ar laikinai gyventi Lietuvoje yra prilyginamas Šengeno vizai, kuri suteikia teisę keliauti po visas Šengeno valstybes.
Tačiau ši nuostata nebus taikoma užsieniečiams, kurie yra pasiprašę prieglobsčio ir jų prašymas tuo metu yra nagrinėjamas.
Lietuvos pareigūnai, turėdami informacijos, kad keliaujantysis gali gabenti uždraustus daiktus (narkotines, radioaktyvias, kitas draudžiamas medžiagas, kontrabandą ir pan.) ar yra ieškomas teisėsaugos, turi teisę jį sustabdyti ir nuodugniai patikrinti net ir tuo atveju, jei jis vyksta vidaus reisu.
Lietuvai tapus Šengeno grupės nare pasienio kontrolė kol kas išliks visuose oro uostuose. Jos numatoma atsisakyti nuo 2008 metų kovo 30 dieną.
Kaip pranešė VRM, oficialūs vidinių ES sienų atvėrimo Lietuvoje renginiai numatyti gruodžio 21 d. 9 val. 30 min. prie Lietuvos-Lenkijos sienos, o 14 val. 30 min. prie Lietuvos-Latvijos sienos.
Lietuva, siekdama atitikti Šengeno teisyno keliamus reikalavimus, įgyvendino 142 Šengeno priemonės programos projektus už daugiau kaip 615 mln. litų.
Kartu su Lietuva Šengeno erdvės narėmis taps dar aštuonios ES valstybės – Latvija, Estija, Čekija, Vengrija, Malta, Lenkija, Slovėnija ir Slovakija.
Dabar Šengeno erdvei priklauso 13 ES valstybių bei Norvegija ir Islandija.