Šiaulių „Aušros” muziejaus norui perduoti garsiuosius Dionizo Poškos Baublius Šilalės rajono savivaldybei žada pritarti Kultūros ministerija. Nerimauja tik dalis šilališkių. Jie atakuoja vietos ir šalies valdžią dėl paminklosaugos pažeidimų, reikalauja Baubliams valstybinio lygio globos.
Šių metų gegužę paminėta 195 metų sukaktis, kai įkurtas pirmasis viešas Lietuvos muziejus – Baubliai. Per iškilmes Bijotų kaime vėl skambėjo Šilalės rajono savivaldybės ketinimai perimti Baublius iš Šiaulių „Aušros” muziejaus. Tam priešinasi Šilalės rajono Žemaičių kultūros draugijos nariai. Jie įsitikinę, kad šis unikalus, Lietuvos šviesuolio D.Poškos (1765-1830) senų ąžuolų kamienuose įrengtas mitologinis, istorinis, memorialinis kultūros paveldo paminklas nusipelnė didesnės pagarbos ir dėmesio – net nacionalinio statuso.
Nuo D.Poškos laikų
1812 metais D.Poška maždaug tūkstančio metų senumo ąžuolo tuščiaviduriame kamiene (tokie buvo vadinami baubliais ir nuo seno garbinami – aut.) įrengė namelį. Ten parašė savo garsiąją poemą „Mužikas Žemaičių ir Lietuvos”, kitus kūrinius, kaupė archeologinius radinius, įvairias senienas. Vėliau greta šio statinio D.Poška pastatė panašų mažesnį – juos imta vadinti Baubliais. Taip pradėtas kurti pirmasis Lietuvoje ir vienas seniausių Europoje kraštotyros muziejų. D.Poškai mirus Baublių šeimininkai dažnai keitėsi, o po Pirmojo pasaulinio karo buvo įsteigtas savarankiškas memorialinis D.Poškos muziejus. 1965-aisiais Baubliai perduoti respublikinio pavaldumo Šiaulių „Aušros” muziejui. Po ketverių metų jie paskelbti respublikinės reikšmės kultūros paminklu, 1971-aisiais uždengti apsauginiais gaubtais.
„Aušros” direktorius Raimundas Balza LŽ pasakojo, kad muziejus Bijotuose turi nedidelį, apie 3585 kvadratinių metrų, žemės lopinėlį – nuo Baublių iki nedidelių pylimų. Čia dirba du žmonės, jų algoms ir kitoms išlaidoms per metus skiriama 25 tūkst. litų. Direktorius neturi priekaištų darbuotojams, net džiaugiasi, kad jie gyvena šalia Baublių, prižiūri teritoriją.
Tai Rasa ir Virginijus Gerčiai. Rasa – ne šiaip darbuotoja. „Mane su Baubliais sieja ypatingi ryšiai, – LŽ pasakojo R.Gerčienė. – Baublius prižiūrėjo mano senelis Aleksas Bardauskas, 1949-aisiais grįžęs iš tremties. Jis, kaip ir D.Poška, mėgo rinkti senienas. Paskui perdavė šią aistrą mano mamai Stefai Loveikienei. Gimiau tais metais, kai mama ėmė dirbti vietoj senelio, o šiemet – jau 20 metų, kai pati prižiūriu Baublius.”
Tačiau seniūnas neseniai šeimą įspėjo, kad pavasarį jai teks ieškotis kito būsto – toliau nuo Baublių.
Savivaldybės ketinimai
Dar 1999-aisiais Šilalės rajono savivaldybė kreipėsi į „Aušros” muziejų dėl Baublių perdavimo, tačiau tam nepritarė Kultūros ministerija, nes Šilalės krašto muziejus neturėjo juridinio asmens statuso. Dabar padėtis pasikeitė. Antrus metus veikia Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejus, įkurtas krašto istorijos ekspozicijos (prieš tai eksponuotos bibliotekoje, kultūros centre – aut.) pagrindu. Jo padalinys – 1990 metais Lembo kaime atidarytas kunigo Kazimiero Jauniaus (1848-1908) muziejus.
„Manau, jau esame moraliai ir materialiai pasirengę į Šilalės muziejų kaip jo padalinį įtraukti ir pirmąjį Lietuvos muziejų Baublius, – LŽ aiškino Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktorė Zita Lazdauskienė. – Juk „Aušros” muziejus tolokai, už 100 kilometrų nuo Baublių. Todėl apsiimame ne tik prižiūrėti Baublius, bet ir pagerinti visos maždaug 1,5 hektaro teritorijos, kurioje nėra net tualeto, infrastruktūrą.” Z.Lazdauskienės teigimu, mąstoma, kad šalia Baublių, dar nuo tarpukario laikų išlikusiame buvusios mokyklos mediniame pastate, galima įkurti muziejų, įrengti salę, kurioje vyktų, pavyzdžiui, Poezijos pavasario renginiai, atsirastų vietos ir bendruomenei. Moteris patikino, jog Baubliai, nors ir tapę savivaldybės nuosavybe, liks respublikinės reikšmės paminklas. Pasak pašnekovės, labai svarbus ir D.Poškos laikus menantis parkas bei malūnas, kurį taip pat verta įtraukti į bendrą kompleksą.
Tam pritarė ir Šilalės rajono meras Albinas Ežerskis. Jis apgailestavo, kad šiuo metu, kol Baubliai priklauso „Aušrai”, savivaldybė net negali rengti projektų dėl jų sutvarkymo. „Tačiau vis tiek beveik prieš dešimtmetį skyrėme 45 tūkst. litų šlaitams, ant kurių stovi Baubliai, sutvirtinti, mokėjome už techninį projektą”, – prisiminė administracijos direktorė.
Kiauras stogas
Visai kitaip padėtį mato Kazys Juknius, Žemaičių kultūros draugijos Šilalės rajono skyriaus seniūnas. Tai jis jau beveik 20 metų „kariauja” dėl Baublių ir apskritai rajono paminklosaugos reikalų: siunčia laiškus, skundus ir pastabas vietos bei šalies valdininkams, net prezidentui. Jei laiku negauna konkretaus atsakymo, vėl rašo, primena apie įstatymų numatytą susirašinėjimo tvarką. Daugeliui jau gerokai įkyrėjęs pilietis ne tik rašo. Tai jo iniciatyva 1990 metais Lembo kaime atidarytas Z.Lazdauskienės minėtas kunigo K.Jauniaus muziejus, tai jis inicijavo klėtelės atstatymo darbus, rinko tam pinigus.
Šią savaitę LŽ kartu su V.Statkevičiaus muziejaus direktore Soneta Budvytiene ir K.Jukniumi lankėsi muziejuje Lembo kaime ir Šilalės muziejaus fondų saugykloje, įrengtoje miesto kultūros centro rūsyje, po kavine. Eksponatams saugoti nepritaikytas patalpas ne kartą buvo
užliejęs vanduo. Gerai, kad tai nutiko dieną – fondų saugotoja laiku pastebėjo. O kaime matėme, kaip pro kiaurą stogą sunkiasi vanduo ir užlieja ant sienos kabančius eksponatus. „Dar pavasarį savivaldybė žadėjo, kad stogas bus sutvarkytas…” – skėsčiojo rankomis muziejaus direktorė S.Budvytienė.
Savivaldybės Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkė Vera Macienė vakar LŽ informavo, jog šiais metais muziejui skirta apie 115 tūkst. litų. „Dar nepanaudotos visos lėšos, – kalbėjo ji. – Žinome apie tą kiaurą stogą, tačiau manome, kad verta dar palaukti. Nereikia saviveiklos laikinai uždengiant stogą.”
„Savivaldybė turi skubiai spręstinų problemų V.Statkevičiaus muziejuje, jo padalinyje, – įsitikinęs K.Juknius. – Kodėl dar prisireikė Baublių?! Manau, Baubliai turi priklausyti Lietuvos nacionaliniam muziejui!”
Vieni problemas mato, kiti – ne
Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkas Jonas Glemža ir parkotyrininkas Kęstutis Labanauskas prisimena, kai 1987-aisiais dirbdami Paminklų restauravimo ir konservavimo institute dalyvavo komisijoje dėl Baublių ir jų aplinkos pažeidimų. Mat kolūkiui pakėlus tvenkinio vandenį D.Poškos laikus menantis vandens malūnas liko už užtvankos ribų. Upelio vietoje iškasus griovį ėmė džiūti medžiai, jau tada pradėjo slinkti šlaitai.
Prieš dvi savaites Baublius tyrinėjo Dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centro medžio restauratorė technologė Laima Kruopaitė, dalyvaujanti programoje „Lietuvos muziejų rinkinių būklės įvertinimas”. Specialistė įvardijo didžiausias Baublių problemas: slenka šlaitai (pamatuose žiojėja plyšiai), gaubtuose pro ventiliacijos angas sunkiasi vanduo, nyksta ąžuolų mediena, medžius graužia kenkėjai, po 21 metų medžius vėl būtina dezinfekuoti ir konservuoti.
R.Gerčienė prisiminė, kad beveik prieš dešimtmetį šlaitų sutvirtinimui buvo skirta nemažai pinigų, tačiau tąkart darbų atlikta vos už kelis tūkstančius litų – „tik akmenukai padėlioti”.
„Man labai neramu, kad buvusio kolūkio pirmininkas, dar sovietmečiu daug prisidėjęs keičiant natūralią Baublių aplinką, dabar, jau kaip Bijotų seniūnas, aktyviai dalyvauja planuojant Baublių (kai jie atiteks savivaldybei) ir jų aplinkos ateitį, – kalbėjo K.Juknius. – Baubliams reikia užnugario, juos turėtų saugoti Nacionalinis muziejus.”
„Bet juk neįmanoma taip toli – per visą Lietuvą – važinėti, – LŽ aiškino Nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė. – Juk ten dirba Kultūros paveldo departamento (KPD) Tauragės teritorinio padalinio inspektoriai. Jie turi įgaliojimus stebėti padėtį ir net, jei reikia, bausti pažeidėjus. O apskritai manau, kad svarbiausia – žmonių mentalitetas.”
Vakar KPD Tauragės teritorinio padalinio vedėjo Vido Narbuto paklausėme apie Baublius. „Žinau, jog „Aušros” muziejus pateikė paraišką dėl Baublius saugančių gaubtų remonto, – sakė V.Narbutas. – Daugiau jokių problemų nėra, viskas labai gerai. Tris keturis kartus per metus prie Baublių nuvažiuojame.”
Kas žino?
Kultūros ministerijos Informacinės visuomenės plėtros skyriaus vyriausiasis specialistas Romanas Senapėdis, atsakingas už muziejus, LŽ priminė, kad Lietuvos kultūros politikos nuostatuose akcentuojami decentralizacijos principai, tad ir Baubliai turėtų atitekti Šilalės savivaldybei. Kada? Neaišku, nes ministerija dar negavo oficialaus šilališkių rašto, tik faksogramą. Taigi Baubliai nepateko į užvakar patvirtintą biudžetą. „Realiausia, kad šis klausimas bus sprendžiamas 2008-ųjų viduryje ar po metų”, – LŽ informavo R.Senapėdis.
Į ką kreiptis žmonėms, kai jie praranda viltį dėl savivaldybės ar net KPD atstovų veiklos? „Nežinau”, – atsakė ministerijos tarnautojas.