Gruodžio 3-ąją Vilniaus viešbutyje „Karolina” įvyko iškilmingas 2007 metų Lietuvos jaunučių ir jaunimo sporto žaidynių uždarymas. Pagerbti ir apdovanoti geriausiųjų – nugalėtojų ir prizininkų kompleksinėje miestų ir rajonų, savivaldybių, apskričių, sporto mokymo įstaigų ir klubų įskaitose – atvyko ne tik Lietuvos sporto vadovai, bet ir Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės, Švietimo ir mokslo ministerijos vadovai bei atstovai.
Lietuvos Respublikos Seimo vardu sporto visuomenę pasveikino Seimo vicepirmininkas Vydas Gedvilas. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Artūras Poviliūnas pažymėjo, kad šios žaidynės – išskirtinis renginys visame Baltijos regione, nes nieko panašaus nebeturi nei latviai, nei estai. „Šios žaidynės atskleidžia naujus talentus, išryškina geriausius iš geriausiųjų”, – sakė Lietuvos olimpinio judėjimo vadovas.
Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Algirdas Raslanas pabrėžė, kad Lietuvos jaunučių, jaunių ir jaunimo žaidynės pirmiausia svarbios dėl to, jog iš čia dalyvaujančių sportininkų vėliau formuojamos įvairaus amžiaus rinktinės: „Pirmas žingsnis – Europos jaunimo olimpinio festivalio rinktinė, o netolimoje ateityje tai bus pagrindas ir formuojant rinktinę 2010 metų pasaulio jaunimo žaidynėms.” Sporto vadovas taip pat pažymėjo, kad nors Lietuvos jaunųjų sportininkų rezultatai kasmet gerėja, jie nuo savo bendraamžių latvių vis dar atsilieka. Viena to priežasčių – kur kas didesnis Latvijos švietimo ministerijos skiriamas finansavimas sporto reikmėms. Tačiau A.Raslanas pasidžiaugė, jog Lietuva moka sutelkti jėgas ir bendrai siekti tikslų. Gražus to pavyzdys – Lietuvos mokinių olimpinis festivalis. Kalbėdamas apie Lietuvos jaunučių, jaunių ir jaunimo sporto žaidynių perspektyvas šalies sporto vadovas teigė, kad ateityje vargu ar pavyks išlaikyti tokią plačią žaidynių programą, kurioje šiemet buvo 20 sporto šakų varžybos, net ir didinant žaidynių finansavimą. „Juolab kad visų sporto šakų varžybose dalyvavo tik vilniečiai. Matyt, reikės žaidynėse įvesti sporto šakų reitingavimą ir konkurenciją”, – sakė jis.
2007 metų Lietuvos jaunučių ir jaunimo sporto žaidynėse iš viso dalyvavo 35 tūkst. sportininkų, finaliniame jų etape – per 12 tūkst. (jaunučių – 6747, jaunimo – 5272). Jie jėgas išbandė 20 sporto šakų varžybose. Žaidynėse dalyvavo visų Lietuvos miestų ir rajonų atstovai, tik jau tradiciškai išskyrus Rietavo sportininkus.
Gausiausios, be abejo, buvo didžiųjų miestų – Vilniaus ir Kauno sportininkų delegacijos. Vilniečiai abiejose amžiaus grupėse dalyvavo visų 20 sporto šakų varžybose, o kauniečiai 19-kos. Klaipėdiškiai dalyvavo 17 sporto šakų varžybose, šiauliečiai – 19, panevėžiečiai – 15, alytiškiai – 14 ir t. t. Populiariausios sporto šakos ir tarp jaunučių, ir tarp jaunimo pirmiausia, be abejo, buvo krepšinis, futbolas, taip pat dziudo, lengvoji atletika, graikų-romėnų imtynės, boksas.
Jaunučių žaidynėse pirmoje miestų grupėje laimėjo Kauno, antroje miestų grupėje nugalėtojais tapo Klaipėdos, trečioje – Marijampolės sav., ketvirtoje – Biržų, penktoje – Anykščių r., šeštoje – Kalvarijos sav. sportininkai. Jaunimo žaidynių pirmoje grupėje laimėjo Vilniaus, antroje – Panevėžio, trečioje – Marijampolės sav., ketvirtoje – Biržų r., penktoje – Anykščių r., šeštoje – Palangos sportininkai.
Rezultatyvių sporto šakų varžybose pasiekta 74 žaidynių ir 10 šalies rekordų. Jaunučiai pasiekė 36 žaidynių ir 7 Lietuvos, jaunimas – 28 žaidynių ir 3 Lietuvos rekordus.
Žaidynių dalyvius rengė 906 jaunučių ir 883 jaunimo amžiaus grupių treneriai. Varžyboms teisėjavo apie 2000 sporto teisėjų.
Parengta bendradarbiaujant su Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamentu