Kaip sustabdyti nepilnamečių nusikaltimus

Nusikaltusiems nepilnamečiams taikomų bausmių politiką jau kritikuoja net vaiko teisių sergėtojai. Keliamas klausimas, ar nereikėtų paauglius traukti baudžiamojon atsakomybėn nuo dvylikos, o ne nuo keturiolikos metų. Tačiau teisės teoretikai tikina, kad nepilnamečiai Lietuvoje baudžiami kur kas griežčiau nei daugelyje Europos valstybių.

Neseniai teismui perduota didelį atgarsį sukėlusi Kauno paauglių bendraamžei surengtos egzekucijos byla. Užfiksuotos sukrečiančio žiaurumo scenos buvo platinamos per internetą.

Į teisiamųjų suolą sėdo tik dvi egzekucijos dalyvės. Kitoms trims paauglėms nuo baudžiamosios atsakomybės padėjo išsisukti jų amžius. Nusikaltimą filmavusiam šešiolikmečiui taip pat pavyko išvengti atsakomybės, mat Baudžiamajame kodekse (BK) nėra straipsnio, kuris apibrėžtų jo poelgį.

Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus ši byla apskritai galėjo nepasiekti teismo. Tačiau ikiteisminiam tyrimui vadovavusi Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorė Lina Svidinskaitė sugebėjo atlaikyti advokatų spaudimą.

Gynėjų ataka

Įtariamųjų advokatai siekė, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas. Cituota BK numatyta išlyga, jog pirmą kartą nesunkų ar apysunkį nusikaltimą padaręs nepilnametis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Viešosios tvarkos pažeidimas (taip apibrėžta ši egzekucija) priskiriamas nesunkiems nusikaltimams.

Kadangi nusikaltimo faktas viešumon iškilo daugiau kaip po 2 mėnesių, nustatyti, koks iš tiesų buvo aukos sveikatos sutrikdymo laipsnis, nepavyko. Už sunkų sveikatos sutrikdymą Lietuvoje baudžiama nuo 14 metų. Visos penkios išpuolyje dalyvavusios merginos šį amžių jau buvo pasiekusios. Pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo trys paauglės nuo baudžiamosios atsakomybės išsisuko. Administracinėn atsakomybėn buvo patrauktos jų motinos. Dvi iš jų teismas nubaudė 50 litų bauda. Trečiosios merginos motina į teismo posėdžius neatvyksta. Jos dukrai taip pat buvo pareikšti įtarimai, tačiau vėliau panaikinti nustačius tikslią egzekucijos datą. Paaiškėjo, kad paauglei 16 metų sukako tik po savaitės.

Vidurvasario orgija

Egzekucija buvo surengta apie 17 valandą. Ir įtariamosios, ir būsima jų auka tą liepos vidurio popietę leido sode prie Muzikinio teatro. Iki tol jos buvo nepažįstamos. Kompanijai, gurkšnojusiai sidrą, užkliuvo ant gretimo suoliuko sėdėjusios penkiolikmetės žvilgsnis.

Egzekucijos dalyvių motinos teisme tvirtino, kad dukros tiesiog pasidavė bandos jausmui, be to, pabūgo vyresnių išpuolio organizatorių. Šešiolikmetis, nufilmavęs egzekuciją mobiliuoju telefonu, prisipažino tai daręs „dėl bajerio”. Jis dievagojosi, kad nufilmuotų scenų į interneto svetainę nedėjo – tik persiuntė vaizdus keliems draugams. Policija teigė nesiaiškinusi, kaip filmuota medžiaga pateko į internetą, – už tai nenumatyta baudžiamoji atsakomybė. Vaikino motiną teismas tik įspėjo.

Išpuolyje tiesiogiai dalyvavo arba pasyviai jį stebėjo apie 20 paauglių. Pagrindiniai „herojai” rasti palyginti greitai, nors eita per visas Kauno mokyklas. Taktika pasitvirtino: paaiškėjo, kad visos įtariamosios ir auka – iš skirtingų ugdymo įstaigų.

„Visiškai sugadintos, „tuščiavidurės”, žiaurumu pranokstančios net žvėris plėšrūnus”, – taip pedagogai apibūdina teismo laukiančias šešiolikmetes. Viena paauglė jau buvo įtariama dėl panašaus išpuolio, bet tada ji dar neturėjo 16 metų.

Už viešosios tvarkos pažeidimą egzekucijos dalyvėms gresia viešieji darbai, tačiau tik tuo atveju, jeigu teisiamosios sutiks juos atlikti, arba laisvės apribojimas (pavyzdžiui, lankytis tam tikrose vietose), arba areštas nuo 5 iki 45 parų, arba laisvės atėmimas iki 2 metų. Neseniai Kauno teismuose nagrinėtos dvi nepilnamečių bylos skeptiškai nuteikia ir dėl šios bylos baigties.

Šokiruojantys nuosprendžiai

Kauno apygardos teisme buvo teisiami du paaugliai, pernai vasarą žiauriai sužaloję bendraamžį. Apiplėštas ir sumuštas iki sąmonės netekimo berniukas leisgyvis buvo įmestas į Nemuną. Penkiolikmečiai buvo pasmerkę jį mirti, bet neatsilaikė pagundai pasigirti savo „žygdarbiu” sugėrovams. Apie įvykį pranešta policijai. Pareigūnai suskubo laiku, tačiau vaikinukas liko invalidas. Vienas suluošinusiųjų jam gyvenimą, teistas jau trečią kartą, buvo nubaustas pusšeštų metų laisvės atėmimo bausme. Kitas – ketveriems metams nelaisvės, nors prokuroras abiem prašė beveik dvigubai griežtesnių bausmių.

Už viešosios tvarkos pažeidimą (užpjudė kovinės veislės šunimi iš merginos grįžtantį 17-metį Kauno „Žalgirio” krepšininką) Kauno miesto apylinkės teismas dviem taip pat nusikaltimo momentu 18-os dar neturėjusiems chuliganams buvo skyręs 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant ir taikant auklėjamojo pobūdžio priemones. Apskundus nuosprendį Kauno apygardos teismui, liko tik vienas nuteistųjų teisių apribojimas – nuo 24 iki 6 val. būti namie. „Kai padarė nusikaltimą, jie buvo nepilnamečiai”, – akcentuojama naujame nuosprendyje.

Įstatymų įkaitai

Pasak Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo Dainiaus Ročio, dažnai nagrinėjančio paauglių bylas, įstatymai riboja laisvės atėmimo bausmių skyrimą nepilnamečiams ir siūlo dažniau taikyti auklėjamojo poveikio priemones (įspėti, atiduoti tėvų priežiūrai, apriboti elgesį).

„Teisiant paauglį pirmą kartą atidėti bausmės vykdymą yra beveik įpareigojimas. Antrą kartą – įstatymai leidžia tai pakartoti, net jeigu teisiama už kelis nusikaltimus, – komentavo nuo 2003 metų galiojantį BK pašnekovas. – Nedraudžiama atidėti nuosprendžio vykdymo ir nepilnamečiui, padariusiam sunkų ar net labai sunkų nusikaltimą. Kai kurie nusikaltimus darantys paaugliai tuo spekuliuoja. Būna, kad trečią ar ketvirtą kartą teisiamas nepilnametis negali nuslėpti nuostabos, kai išgirsta, kad jis jau siunčiamas už grotų.”

Kauno vaikų teisių apsaugos tarnybos vyriausiasis specialistas Vygintas Aukštuolis esamos nepilnamečių nusikalstamumo situacijos nesieja su bausmių dydžiu. „Svarbiau – bausmės neišvengiamumas ir ankstyva nusikaltimų prevencija, – įsitikinęs dažnai teisme sutinkamas V.Aukštuolis. – Kai 14-metis patenka į teisiamųjų suolą, tai būna ilgo kelio pabaiga. Nebaudžiamumo iliuzija suformuojama nuo 10 iki 14 metų, kai už padarytus nusikaltimus nebaudžiama, nors netyčiniai nusižengimai dažniausiai planuojami iš anksto. Atrodo, pagaliau tai pradedama suprasti. Teisininkų bendruomenėje jau sklando idėjos pradėti traukti nepilnamečius baudžiamojon atsakomybėn nuo 12 metų.”

Orientuojamasi į Europą

Anot Kauno miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Ritos Čivinskaitės, šiandien bausmės, numatytos nusikaltusiems nepilnamečiams, gana griežtos – juk jie dar vaikai. Pašnekovės nuomone, užtenka ir tų 11 nusikaltimų (nužudymas, sunkus sveikatos sutrikdymas, išžaginimas, turto prievartavimas ir t. t.), už kuriuos Lietuvoje baudžiama nuo 14 metų.

„Reikia mąstyti ne apie bausmių griežtinimą, o apie prevenciją, – įsitikinusi prokurorė. – Institucijų tam sukurta pakankamai, tačiau trūksta jų veiklos tarpusavio koordinavimo. Viena efektyviausių paaugliams skiriamų bausmių turėtų būti viešieji darbai. Deja, šios bausmės vykdymo mechanizmas dar neveikia.”

Teisės instituto Kriminologinių tyrimų skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas Gintautas Sakalauskas taip pat mano, kad griežtesnių bausmių nepilnamečiams tikrai nereikia. Apsisprendžiant dėl sankcijų naudotasi Vokietijos, Austrijos ir Olandijos praktika. G.Sakalausko duomenimis, šiandien Lietuvoje nepilnamečiams numatyta maksimali 10 metų laisvės atėmimo bausmė – viena griežčiausių Europoje. Estijoje ji – 7 metai, Olandijoje – tik 2 metai.

Teisės teoretiko įsitikinimu, įstatymų griežtinimas neturi įtakos nusikalstamumui. „Viskas priklauso nuo to, kaip tie įstatymai veikia, o Lietuvoje jie veikia neblogai”, – teigė G.Sakalauskas. Anot pašnekovo, nepilnamečių įkalinimas jų nusikalstamumo problemos neišsprendžia. Tai duoda tik trumpalaikį efektą ir žlugdo asmenybę.