Įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojų drausminę atsakomybę ir jiems drausminių nuobaudų skyrimo tvarką reglamentuoja Darbo kodeksas (DK), Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (DSSĮ), kiti teisės aktai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) senatas 2004 m. birželio 18 d. priėmė nutarimą Nr. 45 „Dėl Darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, taikymo teismų praktikoje” („Teismų praktika”, Nr. 21, 2004 m.).
Kai kurių kategorijų darbuotojams (valstybės tarnautojams, muitinės bei vidaus tarnybos darbuotojams ir kt.) drausminė atsakomybė taikoma pagal specialiuosius įstatymus bei teisės aktus.
Darbo drausmės užtikrinimas
DK 228 straipsnis įpareigoja darbuotojus sąžiningai dirbti, laikytis darbo drausmės, vykdyti teisėtus darbdavio ir jo administracijos pareigūnų nurodymus, laikytis darbo ir technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių aktų reikalavimų bei tausoti darbdavio turtą.
Savo ruožtu darbdavys ir jo administracija turi sudaryti įmonėje normalias darbo sąlygas, laikytis darbo įstatymų, darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių bei kitų teisės aktų reikalavimų, skatinti darbuotojų gerą darbą bei rūpintis jų darbo, poilsio ir socialiniais poreikiais. Tik abiejų darbo sutarties partnerių pareigų ir teisų harmoningas derinimas gali sudaryti sąlygas užtikrinti įmonėje tinkamą darbo drausmę organizacinėmis, ekonominėmis ir kraštutiniu atveju teisinėmis priemonėmis.
Darbuotojo darbo pareigos
Darbuotojų drausminė atsakomybė taikoma tik už darbo drausmės pažeidimus, kurie, kaip taisyklė, yra tiesiogiai susiję su darbinių pareigų vykdymu. Darbuotojo bendro pobūdžio pareigos yra nurodytos DK, DSSĮ, įmonės darbo tvarkos taisyklėse, darbo reglamentuose, kolektyvinėje sutartyje ir kituose norminiuose teisės aktuose.
Specialiosios pagal atliekamo darbo pobūdį pareigos yra konkretizuojamos darbuotojo pareiginėje instrukcijoje (nuostatuose, aprašymuose), su kuria jis turi būti pasirašytinai supažindintas priėmimo į darbą metu.
Supažindinimas su darbo sąlygomis
DK 99 str. 4 dalis numato, kad darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, sudarydamas darbo sutartį, privalo pasirašytinai supažindinti priimamą dirbti asmenį su jo būsimo darbo sąlygomis, įmonės kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą.
Darbo sutarties tekste darbuotojas pasirašo, kad jis buvo supažindintas su įmonėje galiojančia kolektyvine sutartimi. Be to, darbdavys tokiu pat būdu privalo supažindinti priimamą į darbą asmenį su darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietiniais (lokaliniais) norminiais aktais (DK 264 str. 3 d.).
Kai darbuotojui dirbant jo darbo sąlygos yra keičiamos arba pakeičiami jo darbą reglamentuojantys darbovietėje galiojantys teisės aktai, darbdavio pareiga supažindinti darbuotoją su tokiais pakeitimais. Esant ginčui teisme, aplinkybė, kad darbuotojas buvo supažindintas su minėtais teisės aktais, gali būti patvirtinta tik rašytiniais įrodymais, kuriuose užfiksuotas darbuotojo pasirašymas apie jo supažindinimą su šiais teisės aktais.
LAT senatas nutarime Nr. 45 ( 8 p.) atkreipė dėmesį į tai, kad jeigu darbdavys neįvykdo savo pareigos supažindinti darbuotoją su jo pareigomis ir darbuotojas dėl nežinojimo neatlieka arba netinkamai atlieka tam tikras pareigas, šie darbuotojo veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip kalti ir todėl jam negali būti taikoma ir drausminė atsakomybė