Vis dažniau primenamos galimos klimato atšilimo grėsmės ar jau dabar specialistų fiksuojamos gamtos anomalijos nebėra tik tolimi svaičiojimai apie mažai suprantamus dalykus.
Apie tai, ko galime tikėtis dėl klimato kaitos, penktadienį Klaipėdoje diskutuos mokslininkai, speciali diskusija gruodžio mėnesį rengiama Seime, vis labiau sukrunta ir Europos Sąjungos atsakingos institucijos, rašo „Vakarų ekspresas”.
Mokslininkai teigia, kad Lietuvos pajūriui didžiausią grėsmę kelia ne kylantis Baltijos jūros vandens lygis, o dėl klimato atšilimo vis grėsmingesnės tampančios žiemos, kai vietoje šaltuko siautėja vėtros.
Geologijos ir geografijos instituto Jūrų tyrimų skyriaus vyresnysis mokslinis darbuotojas Gintautas Žilinskas sako, kad vandens Baltijos jūroje lygio kilimas nėra pats baisiausias dalykas.
„Labiau įtakos turi tai, jog dėl klimato atšilimo pastebima tendencija, kad žiemą daugėja vėtrų, uraganų, audrų. Per trisdešimt metų situacija pasikeitė taip: anksčiau per metus būdavo 60 žiemos dienų, kai laikydavosi priešalas, o dabar – mažiau nei 30. Kai būdavo šalta, sustingdavo smėlis, ledas tarnaudavo kaip bangolaužis, kai šalta – ramus ir oras”, – sako specialistas.
G. Žilinskas informavo, kad pastaruoju metu vadinamoji šalčio banga, kai oro temperatūra 16 laipsnių žemiau Celsijaus laikydavosi mažiausiai 5 dienas, – retenybė.
„Anksčiau žema temperatūra veikdavo kaip amortizatorius, o dabar sausio, vasario mėnesiai – audringiausias sezonas. Tai, kad šalčio bangos vis retėja, jos trunka vis trumpiau, neleidžia atsigauti krantams. Anksčiau uraganai, vėtros siausdavo tik kas 6-8 metus, dabar – kone kasmet”, – sakė mokslininkas.
Pokalbininkas pastebėjo, kad daugiausiai bėdų krantams pridaro ne trumpi, stiprūs uraganai, bet ilgi, gilūs ciklonai.
Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas Egidijus Rimkus taip pat pastebėjo, kad didžiausi temperatūros pokyčiai Lietuvoje pastebimi žiemos mėnesiais. Pavyzdžiui, pernai sausio 13 d. Vilniuje buvo 12 laipsnių šilumos, tai – bene didžiausias visų laikų rekordas.
Mokslininko teigimu, panašios tendencijos gali išlikti ir ateityje.
Vandens lygio kilimas Baltijoje taip pat esąs kitoks nei anksčiau.
„Blogiausia, kad jis pakyla žiemą, nes dėl šalčio bangų trūkumo jūra neužšąla ir ima siautėti audros. Anksčiau vandens lygis Baltijoje labiausiai pakildavo vasarą, tačiau per šiltąjį metų sezoną audrų ženkliai mažiau. Kai kurie mokslininkai mano, kad po 50 metų Baltijos jūros vanduo pakils 50 centimetrų, o tai neva sukels didelę grėsmę Kuršių nerijai. Tačiau tai – ne visai tiesa”, – tikino G. Žilinskas.
Jo skaičiavimais, Kuršių nerija neturėtų atsidurti po vandeniu ar netekti paplūdimių, nes krantus maitina iš Kaliningrado srities dugnu atkeliaujantis smėlis.
„Kranto linija per audras trauksis, tačiau ji maitinama savaime. Nusėda smėlio nuosėdos ir tarnauja kaip bangolaužiai. Tačiau visai kitokia situacija ties Palanga, Šventąja – ten nebėra natūralių sėklių, tad reikia žmogaus įsikišimo”, – sako mokslininkas.
Blogą situaciją lemia ir tai, kad Palangoje – ypač grėsminga infrastruktūros invazija. Žmonės statosi namus kuo arčiau kranto, be to, kopas ardo poilsiautojai.
„Iki 2003 metų Palangoje buvo vos dveji laipteliai nusileisti į paplūdimį, tad žmonės eidavo, kur norėdavo, ardydavo kopas, naikindavo jas sutvirtinančią augmeniją. Net jei dabar klimatas staiga nustotų šilti, krantams atstatyti prireiktų mažiausiai 20-30 metų”, – sakė G. Žilinskas.
Klimato pokyčiai veikia ir tai, kad į Baltiją atklysta šiai jūrai nebūdingi gyvūnai. Nevos žiotyse šių metų vasarą buvo sugautas ryklys, o Helgos upėje Švedijoje – delfinas.
Kuršių marių, Baltijos jūros žvejai taip pat tikina vis dažniau sugaunantys dar neregėtų gyvūnų.
Lietuvos jūrų muziejaus Akvariumų skyriaus vedėjas Saulius Karalius „Vakarų ekspresui” teigė taip pat pastebintis įvairių tendencijų.
„Ties mūsų krantais daugėja pilkųjų ruonių, tačiau mažėja žieduotųjų, paprastųjų ruonių. Tiesa, tam įtakos turi ir tai, kad išgaudoma vis daugiau žuvies, nebėra, kuo maitintis. Vandens atšilimas neigiamos įtakos gali turėti ir dėl to, kad žuvis ima pulti kirmėlės nematodai”, – sakė jis.
Gyvūnai atklydėliai, anot biologo, Baltijoje visada būdavo sąlyginai normalus reiškinys. Tai, kad į Baltiją per Skagerako sąsiaurį iš vandenyno atplaukia banginiai, delfinai, lemia potvyniai.
Švedų mokslininkai yra nustatę, kad Baltijos jūros srovės šiuo metu ne tik šyla, keičia kryptį, bet ir silpnėja, dėl to jos nebegali maišyti vandens gilesnėse vietose, kur koncentruojasi druska.
Vilniaus univesiteto (VU) Gamtos mokslų fakulteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius Rimas Petras Žaromskis teigė, kad Baltijos vandenyje mažėja druskų, o dėl to keičiasi ekosistemos, pas mus įsikuria naujos gyvūnų rūšys.
Anot jo, daugelis svetimų gyvūnų atkeliauja iš kitų jūrų kartu su laivų balastiniais vandenimis ir vienos žuvys, patekusios į svetimą terpę, žūva, o kitos susiranda maisto ir, jei nesutinka priešų, pradeda greitai daugintis.