Vilniuje, Nemenčinės plente, netoli autobusų stotelės buvo rastas nušautas brangus šuo. Jo savininkai mano, kad tai gali būti sodo kaimynų kerštas.
Apie negyvą šunį gyvūnų globos namų „Grinda” darbuotojams buvo pranešta lapkričio 21-osios rytą. Nepatvirtintais duomenimis, paskambino vyriškis prisistatęs Giedriaus vardu. Pasak jo, šuo guli netoli autobusų stotelės „Šilas”.
Nurodytoje vietoje „Grindos” darbuotojai rado gyvūną maždaug 80 metrų nuo stotelės, šalikelėje, prie posūkio į sodų bendriją. Šuns galvoje žiojėjo, kaip spėjama, šautinė žaizda. Galutinę išvadą, ar tai tikrai kulkos padaryta žaizda, pateiks ekspertai.
Brangus aviganis
„Grindos” darbuotojai nesunkiai nustatė vokiečių aviganio savininkus. Gyvūnas turėjo po oda įsiūtą mikroschemą, buvo registruotas. Savininkai turtinę žalą įvertino 10 tūkst. litų. Kinologas, šunų mokyklos „Nuaras” savininkas Vytautas Gustaitis LŽ sakė, kad tai visiškai reali suma. Pasak jo, vokiečių aviganių šuniukas kainuoja maždaug 1,5-2 tūkst. litų. Jam prižiūrėti ir maitinti reikia skirti mažiausiai 200 litų per mėnesį. Brangiai kainuoja ir dresavimas. „Šuo turi būti dresuojamas mažiausiai tris mėnesius, idealu, jei dresūra trunka pusmetį. Per mėnesį už dresavimą tenka sumokėti apie 600 litų. Tad manau, kad septynerių metų aviganio kainą savininkai nurodė visiškai teisingai”, – LŽ sakė V.Gustaitis.
Praardyta tvora
Šuns savininkas Raimondas LŽ sakė, kad augintinio pasigedo 21 dieną. Nors Raimondas su žmona sode negyvena, tačiau kasdien atvažiuoja aplankyti ir pašerti šuns. Raimondas pasakojo, kad šunį paskutinį kartą matė išvakarėse apie 18 valandą. Kitą dieną atvykę šeimininkai rado nusukiotas vielas, kuriomis pririšdavo tvorą. Užrakinti varteliai ir namelio užraktai buvo nepaliesti.
Raimondas įtaria, kad gyvūną galėjo pribaigti kaimynas, su kuriuo jis nesutaria nuo pat sklypo įsigijimo dienos. „Tas šuo jiems visada trukdė. Kaimynas ne vieną skundą dėl jo yra parašęs. Bet mes nieko blogo nedarėme. Šuo buvo dresuotas, protingas. Sklypas aptvertas. Elgėmės pagal visas taisykles. Bet kaimynai visada sakydavo, kad jis erzina jų šunį. Lauksime, ką pasakys policija”, – pasakojo rodydamas aukšta tvora aptvertą sklypą Raimondas.
Jo manymu, šuns nužudymas – noras pagąsdinti. „Jei būtų norėję tiesiog jį nužudyti, būtų nunešę į mišką ir užkasę. Mes nieko nežinotume, manytume, kad pabėgo. Bet jis tarsi tyčia buvo paliktas šalikelėje”, – svarstė Raimondas.
Bylinėjasi dėl kelio
Kaimynai tarpusavyje nesutaria ne tik dėl šuns. Prieš gerus metus įsigiję sklypą Raimondas su žmona negali laisvai iki jo privažiuoti. Jo sklypas yra pačiame akligatvio gale. Norint ten patekti reikia pravažiuoti pro pono Giedriaus namus. Tačiau kelią užtveria jo automobiliai. Dėl keliuko servitutinių teisių jau kuris laikas bylinėjamasi teisme. Kol nėra aiškiai apibrėžtos naudojimosi keliu teisės, Raimondas savo sklype nesiryžta pradėti seniai suprojektuoto namo statybos. „Turime visus leidimus, bet kaip pradėti statybas? Atveš statybinių medžiagų, betono, plytų, o įvažiuoti neįmanoma. Tik nuostolių prisidarysime”, – gūžčiojo pečiais Raimondas.
Kalbėti nepanoro
Gretimame sklype po kiemą bėginėjo pririštas Kaukazo aviganis. Ant vartelių kabanti lentelė nurodė, kad kieme piktas šuo, tad į vidų patekti nemėginome. Tačiau paspaudus skambutį išėjo name buvęs vyriškis. „Nelįskite į mano teritoriją ir nefotografuokite”, – iš karto pareiškė jis. Patikinus, kad norime tik pasikalbėti, vyras atrėžė, kad neturi apie ką kalbėti ir apkaltino tendencingumu. Jis net nepanoro prisistatyti. Atidžiai patikrinęs tarnybinį pažymėjimą atsakė klausimu į klausimą: „O iš kur jūs žinote, kad mano vardas Giedrius?” Pasiteiravus apie konfliktą dėl kelio atsakė, kad ne jis kaimynui, o kaimynas jam trukdo pravažiuoti. „Viską nuspręs teismas”, – po šių žodžių jis nuėjo vidun.
Ankstesnis šeimininkas neištvėrė
Raimondas neslepia, kad jam baugu, tačiau sakosi lauksiąs teismo sprendimo dėl servitutinių teisių. Jis teigia, kad ankstesnis sklypo savininkas irgi konfliktavo su ponu Giedriumi ir neiškentęs nuolatinių vaidų sklypą pardavė. Raimondas apie pardavimą kol kas negalvoja. Su teismais jau ne kartą susidūręs vyriškis neslepia, kad jais nepasitiki. „Jei neturėčiau pinigų advokatui, jau seniai būčiau „suvalgytas”, – atsiduso vyras.