Lietuvos gyventojai teigiamai vertina pasieniečių mandagumą ir išvaizdą

Lietuvos gyventojai įsitikinę, kad šalies pasieniečiai yra kultūringi ir mandagūs, tinkamos ir tvarkingos išvaizdos. Jie taip pat mano, jog tam, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnų darbas būtų efektyvesnis, reikėtų kelti jų kvalifikaciją bei geriau pareigūnus aprūpinti techninėmis priemonėmis.

Tai paaiškėjo po rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atliktos 15 – 74 metų šalies gyventojų apklausos, kuri vyko spalio 20 – 28 dienomis.

Tyrimo metu siekta nustatyti, ką Lietuvos gyventojai mano apie pasieniečių mandagumą, išvaizdą, profesionalumą, korumpuotumą ir užsienio kalbų mokėjimą. Šias savybes paprašyta įvertinti 5 balų skalėje, kur 1 ir 2 reiškė neigiamą vertinimą, 4 ir 5 – teigiamą, 3 – apie vidurį, t. y. nei taip, nei ne.

Net šeši iš dešimties (61 proc.) 15 – 74 metų Lietuvos gyventojų įsitikinę, kad pasieniečiai yra tinkamos išvaizdos, tvarkingi. Tik 5 proc. teigė, kad VSAT pareigūnai yra netvarkingi, netinkamos išvaizdos. Su tokiu teiginiu nei sutiko, nei nesutiko 29 proc. respondentų. Kad pasieniečiai yra tvarkingi, tinkamos išvaizdos sutinka tiek pasitikintys VSAT (70 proc.), tiek ir nepasitikintys ja (48 proc.).

Pusė (52 proc.) apklaustųjų nurodė, kad pasieniečiai yra mandagūs bei kultūringi. Su tuo nesutinko 8 proc. respondentų, 35 proc. dėl to nėra apsisprendę.

47 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad šalies pasieniečiai yra kompetentingi bei profesionalūs, keturi iš dešimties (41 proc.) su tuo nei sutiko, nei nesutiko, o 7 proc. atsakė, kad jie yra neprofesionalūs ir nekompetentingi.

Beveik keturi iš dešimties (37 proc.) respondentų mano, kad pasieniečiai pakankamai moka užsienio kalbas, beveik pusė (46 proc.) su tuo nei sutinka, nei nesutinka, o dešimtadalis (12 proc.) nurodė, kad pasieniečiai nemoka užsienio kalbų.

Vertinant, ar VSAT pareigūnai yra korumpuoti, 44 proc. respondentų su tuo nei sutinka, nei nesutinka. Trys iš dešimties (30 proc.) apklaustųjų mano, kad pasieniečiai yra korumpuoti, su tuo nesutinka penktadalis (20 proc.) respondentų.

Apklausos metu respondentų taip pat klausta, ką reikėtų padaryti, kad VSAT darbas būtų efektyvesnis.

83 proc. gyventojų mano, kad reikėtų kelti pasieniečių kvalifikaciją. Su tuo nesutinka tik 4 proc. apklaustųjų, 13 proc. neatsakė į šį klausimą. Būtent pareigūnų kvalifikacijos tobulinimas yra viena prioritetinių VSAT veiklos krypčių pastaraisiais metais.

Nors pasieniečiai jau apsirūpino reikalingomis techninėmis priemonėmis, ypač už Europos Sąjungos lėšas, net 78 proc. apklaustųjų teigė, kad VSAT veikla pagerėtų, jei tarnyba jomis būtų aprūpinta dar geriau. Su tokiu pasiūlymu nesutiko 6 proc. apklaustųjų, 16 proc. neturėjo nuomonės. Beje, tokiai priemonei pritarė net 74 proc. respondentų, kurie apklausos metu teigė nepasitikintys šia tarnyba.

Daugiau nei du trečdaliai (67 proc.) Lietuvos gyventojų mano, kad pasieniečių veiklos efektyvumas pagerėtų, jei būtų labiau tobulinami VSAT veiklą reglamentuojantys įstatymai. Su tuo nesutiko 7 proc. respondentų, 26 proc. nei sutiko, nei nesutiko.

65 proc. apklaustųjų įsitikinę, kad norint pagerinti pasieniečių darbo efektyvumą yra būtina didesnė pasienio gyventojų parama ir pagalba jiems. Kad to nereikia, mano vienas iš dešimties (11 proc.) respondentų, 24 proc. su tuo nei sutiko, nei ne. Kad reikalinga tokia pagalba dažniau už kitus nurodė 15 – 29 metų jaunimas bei tie, kas pasitiki VSAT.

59 proc. suaugusių šalies gyventojų mano, kad suteikus pasieniečiams daugiau socialinių garantijų, pagerėtų ir jų darbo efektyvumas. Su tuo nesutinka 15 proc. Tokiam pasiūlymui kiek labiau pritaria 15 – 49 metų žmonės, miestų gyventojai bei tie, kas pasitiki pasieniečiais.

Kiek daugiau nei pusė (55 proc.) apklaustųjų mano, kad padidinus algas pasieniečiams, padidėtų ir jų darbo efektyvumas. Su tuo nesutinka 20 proc. apklaustųjų. Labiau už kitus pasieniečių algų didinimui pritaria 15 – 49 metų gyventojai bei tie, kas pasitiki tarnyba.

Tarp kitų priemonių, kurias respondentai suformulavo patys, dar buvo nurodytos tokios – labiau kontroliuoti pasieniečių darbą (didinti jų atsakomybę), gerinti atranką (priimti tik sąžiningus žmones), ruošti specialistus aukštosiose mokyklose bei steigti daugiau etatų (didinti pasieniečių skaičių)

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.