Vilniuje surengtoje tarptautinėje konferencijoje nagrinėtas pokomunistinių valstybių nueitas kelias iki demokratinių pilietinių visuomenių. Ieškota būdų, kaip tokią perspektyvą atverti diktatūrinių režimų dar kaustomoms kaimynėms.
Seime dvi dienas vykusios konferencijos „Kelias į laisvę” dalyviai – 1990-ųjų Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Ukrainos parlamentų vadovai ir nariai, skelbę savo valstybių nepriklausomybę.
Svarbios analogijos
„Konferencija labai potenciali, bet galimybės neišnaudotos, nes nebuvo pakankamai paviešinta, kad pasiklausyti ateitų politologai, studentai, istorijos mokytojai, – dėl pustuštės Kovo 11-osios salės apgailestavo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis. – Kalbėta apie tuos dalykus, kurie arba mažai, arba visai nežinomi. Yra daug svarbių analogijų – tai, ką karštai šiuo metu išgyvena Gruzija, mes irgi kažkada praėjome. Labai panašių situacijų matėme ir Ukrainoje, kai jos kurso iš Rytų į Vakarus pakeitimas, sukėlė milžinišką pasipriešinimą”.
V.Landsbergio teigimu, apie tai būtina kalbėti. „Viskas vyksta čia pat, todėl apmąstymai, pasvarstymai ir priminimai Maskvai apie mažiau žinomus dalykus yra labai svarbūs”, – tvirtino jis.
Santykiai su Rytų galybe, jos bandymai vėl užvaldyti posovietinę erdvę, pasak V.Landsbergio, vėl kelia klausimą, ar Baltijos valstybėms veikti atskirai ar išvien. Ankstesnė patirtis rodo, kad vieningas balsas visada buvo girdimas pasaulyje kur kas geriau. „To dabar pasigendu”, – pažymėjo europarlamentaras.
Gyrė Lietuvą
Buvęs Latvijos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Anatolijus Gorbunovas, šiuo metu dirbantis valstybinėje miškų įmonėje, paprašytas apžvelgti dar gana neilgą šalių nepriklausomybės laikotarpį, teigė, kad permainos Lietuvoje jam atrodo įspūdingesnės, nei gimtojoje šalyje. „Lietuva pasikeitė į gera, ir tai krenta į akis visose srityse”, – sakė jis.
Priminus neseniai Rygoje vykusius daugiatūkstantinius protestus prieš vyriausybę, A.Gorbunovas teigė, kad tai dar nereiškia, jog Latvijos vidaus politikoje galimi esminiai pokyčiai. „Vyksta sudėtingi procesai – Latvijos žmonės pradėjo principingiau ginti savo teises. Kalbu ne apie politines, o apie elementariausias socialines teises, – kalbėjo A.Gorbunovas. – Mūsų nepriklausomybės pamatų tvirtinimas daugelį metų vyko pensininkų, mokytojų, gydytojų, negavusių tinkamo atlygio už savo darbą, sąskaita. Atėjo metas, kai šie žmonės sako: „Mūsų nedomina Vyriausybės vidinės problemos – mus domina teisingas atlygis už darbą”.
Demokratijos nebus ilgai
Konferencijoje taip pat dalyvavo buvęs Baltarusijos AT pirmininkas, vienas Belovežo girios sutarties, juridiškai anuliavusios Sovietų Sąjungos egzistavimą, autorių Stanislavas Šuškevičius. 1,5 dolerio dydžio pensiją gaunantis politikas šiuo metu vadovauja socialdemokratų partijai „Gromada”.
Pasak S.Šuškevičiaus, nors Baltarusiją valdo menko išsilavinimo žmogus, tačiau jo valdymas gali užsitęsti neapibrėžtam laikui. „Supraskite, kad tokia padėtis Baltarusijoje yra naudinga Rusijai, nes ji Baltarusijos rankomis gali daryti tai, kas jai pačiai būtų lyg ir nepatogu”, – teigė S.Šuškevičius. Jis pabrėžė, kad dujų sklendės užsukimas Baltarusiją tuoj pat parklupdytų ant kelių, tad ji bus ištikima Rusijos interesų vykdytoja.
„Mūsų, opozicijos, balsas negirdimas, nes paprasčiausiai neturime, kuo jį skelbti, – kalbėjo S.Šuškevičius. – Tie, kas jį išgirsta, dažniausiai miestų gyventojai, mus palaiko, tačiau priešintis valstybinės dezinformacijos griaunančiai mašinai esame bejėgiai”. Paklaustas, kokią auditoriją pasiekia iš Vakarų į Baltarusiją transliuojamos laidos, kiek naudinga Europos Sąjungos (ES) skiriama parama, S.Šuškevičius tvirtino, kad šalies valdžia nuolat kaltina opoziciją dėl šios paramos. „Reikalas tas, kad ES parama demokratizacijos procesams skatinti lieka čia, pas jus. Įvairiems patarėjams, kurie rašo rekomendacijas, programas. Žmonėms, kurie kuria interneto tinklalapius. Mes tos paramos beveik nematome, ir nesu girdėjęs, kad kuris nors baltarusių opozicionierius būtų gavęs Vakarų finansinę paramą”, – apgailestavo svečias.