Svetur jaučiasi saugiau negu tėvynėje

Jungtinėje Karalystėje jau šešerius metus gyvenantis Einaras Vildė pataria – siekdami, kad visa Lietuva neišsivaikščiotų, turėtume rimtai susirūpinti gyventojų socialiniu saugumu.

E.Vildės gyvenimas panašus į daugelio Lietuvos emigrantų. Diplomuotas agronomas, pagal specialybę neradęs tinkamo darbo Lietuvoje, patraukė į Angliją. Čia įsitvirtinti jam padėjo jau anksčiau įsikūrę draugai. E.Vildei teko keisti kvalifikaciją. Dabar Londone gyvenantis vyras dirba informacinių technologijų srityje, savo darbu ir uždarbiu jis patenkintas.

E.Vildė aktyviai dalyvauja vietos lietuvių bendruomenės veikloje – yra Jungtinės Karalystės lietuvių sąjungos Švietimo tarybos ir Lietuvių namų bendrijos direktorių tarybos narys.

– Kaip apibūdintumėte Lietuvių sąjungos Švietimo tarybos veiklą?

– Svarbiausi jos nuostatai buvo suformuoti per trejus metus. Per tą laiką į tarybos veiklą įsitraukė daug iniciatyvių žmonių. Švietimo tarybai pavyko kilstelėti lituanistinių mokyklėlių, darželių prestižą. Iki tol jie veikė chaotiškai, neturėjo tinkamos metodinės medžiagos, labiau rėmėsi mokytojų patirtimi. Bendromis išeivių, taip pat Tautinių mažumų ir išeivijos departamento (TMID) pastangomis mokytojams pradėti rengti seminarai, sukurti bendri mokymo planai, suvienodintas mokymo turinys. Dabar jau sklando mintis Londone statyti lietuvišką gimnaziją. Šiuo metu tai vargiai įmanoma, nes reikia daug lėšų, tačiau tokios įstaigos poreikis didės.

Švietimo taryba daug prisidėjo, kad Jungtinės Karalystės mokyklose tarp dėstomų dalykų atsirastų lietuvių kalba. Ji tapo 28-ąja užsienio kalba, kurios egzaminą nuo kitų metų galės laikyti lietuvaičiai.

– Ar pakaks pedagogų tokiam egzaminui?

– Vyksta seminarai mokytojams, pradinių klasių auklėtojams. Specialistų gebėjimai taip greitai neišblėsta. Beje, netrukus sekmadieninių mokyklėlių pedagogų darbas bus įtrauktas į bendrą darbo stažą. Parengtos „pereinamosios” programos, kurios pašalins bet kokias kliūtis grįžti į Lietuvą ir dirbti toliau. Džiaugiamės, kad finansinę paramą žada Jungtinės Karalystės švietimo organizatoriai. Mūsų Vyriausybė taip pat turi lėšų kalbos egzamino projektui. Tačiau tikimės, jog Lietuvai nereikės mokėti – Jungtinėje Karalystėje yra fondų, kurie remia tautinių mažumų integraciją.

– Ar egzamino pažymys galios Lietuvoje, jei moksleivis norės mokytis toliau?

– Lietuvių kalba bus dėstoma pagal Lietuvoje galiojančią programą. Ji pritaikyta išeiviams, tačiau pakitimai labai menki. Nesiskirs ir egzaminas. Švietimo taryba siekia suvienodinti mokymo turinį, kad kitose Europos šalyse gyvenantys lietuviukai grįžę į Lietuvą neturėtų išsilavinimo spragų.

– Ar aktualus dvigubos pilietybės klausimas Jungtinėje Karalystėje gyvenantiems lietuviams?

– Labai aktualus. Jei integruojamės į Europos Sąjungą, reikia atsikratyti tam tikrų baimių. Turime galų gale suprasti, kad dviguba pilietybė, kitaip nei pranašaujama, išeivijoje gyvenantiems tautiečiams leis išsaugoti tautinę tapatybę. Taip jie nepraras galimybės dalyvauti savo valstybės gyvenime ir valdyme. Galiausiai tai paskatintų ir grįžti į Lietuvą.

– Kaip vertinate su išeiviais tiesiogiai bendraujančių Lietuvos institucijų veiklą?

– Bendraujame ir su Lietuvos ambasada Londone, ir su TMID. Šiandien ambasados vaidmeniui, mano nuomone, pernelyg daug teikiama reikšmės. Ji tarsi iškeliama virš bendruomenės. Jau girdėti kalbų, jog bendruomenė gali nutraukti saitus su ambasada. Norėtųsi, kad ambasadorius Vygaudas Ušackas tai suprastų.

– Ar tie konfliktai rimti?

– Būta atvejų, kai ambasadorius nepaisė oficialios bendruomenės nuomonės. Atrodo, jį daugiau domina viešieji ryšiai. Visur skelbiama, esą V.Ušackas organizavo krepšinio turnyrą, verslo klubą, Jaunimo sąjungos stovyklą ir t. t. Tačiau visos šios idėjos atėjo iš bendruomenės. TMID šiuo požiūriu yra kur kas objektyvesnis, nes su pasaulio lietuvių bendruomenėmis bendradarbiauja ilgus metus. Metodinė medžiaga, seminarai, susitikimai su verslininkais mums labai naudingi.

– Ar esama ženklų, kad dalis į Jungtinę Karalystę išvykusių lietuvių rengiasi grįžti į tėvynę?

– Kai Lietuvoje padidėjo statybos darbų įkainiai – pasiekė net europinį lygį, nemažai šio sektoriaus darbuotojų pasuko atgal. Juolab kad statybų rinka Jungtinėje Karalystėje jau perpildyta.

Liūdna, bet Lietuva prarado daug „intelektualios” jėgos – švietimo, sveikatos apsaugos darbuotojų. Jie sėkmingai integruojasi į Jungtinės Karalystės darbo rinką, kurioje šiuo metu tokių specialistų trūksta. Mūsų šaliai gresia dar daugiau praradimų, jei nebus imtasi priemonių. Manau, Vyriausybė turėtų mąstyti apie minimalaus gyvenimo lygio kėlimą, nes jis neatitinka tikrovės. Žmogaus saugumo, plačiuoju požiūriu, didinimas turėtų būti prioritetinis valstybės tikslas. Airijoje, Jungtinėje Karalystėje gyvenantys atvykėliai jaučiasi kur kas saugesni, nes šių šalių socialinio saugumo sistema yra geriau sutvarkyta. Šiuos mano žodžius gali patvirtinti tai, kad lietuviškose šeimose didėja gimstamumas.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.