Nors psichikos ir protinę negalią turinčių žmonių įdarbinimas valstybei ekonomiškai naudingas, tik nedaugelis šių žmonių integruojami į darbo rinką.
Anot projekto „Žmonių, turinčių proto ir psichikos negalią, įdarbinimas” koordinatorės Henrikos Varnienės, sergančiųjų psichikos ligomis Lietuvoje kasmet daugėja, o didžiąją jų dalį sudaro jauni, darbingi žmonės.
„Valstybė nuolat turi išlaikyti armiją darbingų psichikos liga sergančių piliečių, jiems mokant pašalpas, juos gydant. Tačiau galima būtų sušvelninti situaciją, šiuos žmones įdarbinus”, – spaudos konferencijoje trečiadienį kalbėjo H.Varnienė.
Pasak jos, psichikos ir protinę negalią turinčių žmonių išlaikymas per metus valstybei kainuoja 300-400 tūkst. milijonų litų. Projekto iniciatyva atliktas tyrimas parodė, jog, pavyzdžiui, 30-ties tokių asmenų įdarbinimui skirtos lėšos atsipirktų per ketverius metus, o 11 metų laikotarpiu jų teikiama ekonominė nauda viršytų 4 mln. litų.
„Įdarbinus šiuos žmones, sutaupomos valstybės jų išlaikymui skiriamos lėšos. Be to, jie atneša naudą – moka mokesčius. Jei žmonės su psichikos negalia įdarbinami, taip pat retėja ligos atkryčiai, jie mažiau laiko praleidžia ligoninėse, tad mažėja jų gydymo išlaidos”, – teigia H.Varnienė.
Tačiau, nepaisant potencialios ekonominės naudos, šiuo metu Lietuvoje įsidarbinti pavyksta tik nedaugeliui psichikos ar protinę negalią turinčių žmonių.
„Lietuvoje dirba 1 proc. visų turinčių psichikos ir protinę negalią. Vakaruose atlikti tyrimai rodo, kad 90 proc. tokių žmonių gali dirbti. Lietuvoje vertinimai prastesni, nes nėra įdirbio, infrastruktūros. Tad gali dirbti 25-30 proc. turinčiųjų tokią negalią”, – kalbėjo H.Varnienė.
Anot jos, norint neįgaliuosius aktyviau integruoti į darbo rinką, reikia sukurti visą paslaugų sistemą, teikti šiems asmenims pagalbą ir paramą.
„Turi būti tam tikras bazinis lygmuo. Iki psichikos negalią turinčiojo įdarbinimo yra didžiulis procesas – darbinė reabilitacija, psichosocialinė reabilitacija. Yra atvejų, kai žmonės ligoninėje praleidžia 15 metų, tad jie praranda socialinius įgūdžius, kuriems atstatyti reikia laiko. Daugumai psichikos neįgaliųjų reikia pagalbos – darbo asistento, padedančio išsilaikyti darbo rinkoje”, – teigia projekto koordinatorė
Anot jos, psichikos negalią dažnai turi jauni, išsimokslinę žmonės, galintys dirbti kvalifikuotą darbą, tačiau darbdaviai tokių darbuotojų baidosi.
„Proto negalią turintį žmogų įdarbinti lengviau, nei turintį psichinę negalią. Darbdavys mano, jog toks žmogus gali atlikti darbą, konkrečią užduotį. Tuo metu psichikos negalią turinčių darbuotojų darbdavys nenori, nenori atsakomybės”, – pastebi H.Varnienė.
Pasak Globalios iniciatyvos psichiatrijoje tarybos pirmininko, Vilniaus universiteto docento psichiatro Dainiaus Pūro, negalią turinčių žmonių integraciją į darbo rinką sunkina ir neigiamas visuomenės požiūris.
„Lietuva pirmauja pagal rodiklį, kiek procentų sveikosios visuomenės galvoja, kad žmonės su psichikos ir proto negalia yra pavojingi. Lietuvoje taip galvoja 68 proc. Tai sukuria nepalankią atmosferą ir įdarbinimo procesui”, – mano D.Pūras.
Psichiatro teigimu, reikia reformuoti dabarftinę ydingą sistemą.
„Turime labai neefektyvią ir brangiai kainuojančią sistemą, kuri neužtikrina įdarbinimo ir užimtumo. Pinigai nukreipiami į pensionatus, į uždarą sistemą. Modernūs projektai neriamiami, nes jie iškrenta iš sistemos. Reikia sustabdyti tą ydingą ratą investicijų nukreipimo viena kryptimi ir pradėti investuoti lėšas į bendruomeninių paslaugų infrastrtuktūrą, įdarbinimo, užimtumo sistemos sukūrimą, kad žmonės su psichikos ir proto negalia galėtų savo poreikius patenkinti”, – sakė D.Pūras.
Anot jo, Seimo priimta valstybinė psichinės sveikatos strategija rodo politinę valią sistemą modernizuoti, tačiau dar reikia nemažai nuveikti, kad užsibrėžti siekiai būtų įgyvendinti praktiškai.