Turkijos prezidentas sako, kad demokratija padėtų išspręsti kurdų konfliktą

Turkijos prezidentas Abdullah Gulis (Abdula Giulis) antradienį sakė, kad kurdų bendruomenei suteiktos didesnės demokratinės teisės padėtų įveikti kruviną separatistinį pasipriešinimą šalies pietryčiuose.
„Kuo didesnę svarbą teiksime demokratijai, tuo tvirtesni būsime toje kovoje”, – kalbėjo A.Gulis susitikime su verslininkais.

„Demokratija izoliuos teroristus nuo žmonių, nuo paprastų žmonių, kurie juos palaiko”.

Kurdistano darbininkų partija (KDP), Ankaros ir daugelio kitų šalių laikoma teroristine organizacija, nuo 1984 metų karinėmis priemonėmis siekia savivaldos pietryčių Kurdistane. Šis konfliktas pareikalavo daugiau kaip 37 tūkst. gyvybių.

Susidūrusi su didėjančiu KDP kovotojų smurtu, vyriausybė praėjusį mėnesį gavo parlamento sutikimą kariniam įsiveržimui į kaimyninio šiaurės Irako teritoriją, kur telkiasi šios organizacijos kovotojai.

Premjeras Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) taip pat sutiko su augančiais reikalavimais paremti karinę kovą prieš KDP politinėmis, socialinėmis ir ekonominėmis priemonėmis, palaikant didelės Turkijos kurdų bendruomenės teises ir ekonominę gerovę.

Turkijos žiniasklaida spėliojo, kad vyriausybė gali būti apgalvojusi išsamų planą kaip palenkti savo pusėn kurdus ir pamažu suardyti Kurdistano darbininkų partijos rėmimą.

R.T.Erdoganas antradienį pakartojo kreipimąsi į pagrindinį Turkijos kurdų politinį judėjimą, Demokratinę visuomenės partiją (DVP), kviesdamas nutraukti ryšius su sukilėliais.

„Tie, kurie nesugeba nutraukti ryšių su teroristais, neturėtų dėti savo vilčių į demokratiją”, – sakė premjeras.

Vyriausiasis Turkijos prokuroras praėjusią savaitę paprašė Konstitucinio teismo Demokratinės visuomenės partiją (DVP) paskelbti už įstatymo ribų, tvirtindamas, kad ši palaikydama ryšius su Kurdistano darbininkų partija, tapo „veiklos centru”, nukreiptu prieš Turkijos vienybę.

Prokurdiška Demokratinė visuomenės partija (DVP) 550 vietų Turkijos parlamente turi 20 vietų.

ES spaudžiama Ankara paskutiniais metais suteikė laisvę kurdų kultūrinei raiškai, tačiau kurdų aktyvistai tvirtina, kad šios reformos nepakankamos.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Pasaulyje su žyma , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.