Mokinius persekioja psichikos bėdos

Spalio pabaigoje Vilniaus universitete buvo pristatyti pirmojo Lietuvoje epidemiologinio vaikų psichikos sveikatos tyrimo rezultatai. Jis atskleidė problemas, kurių igonoravimo pasekmes, pasireiškiančias savižudybių bei karų keliuose banga, stebime ir šiandien.

Tyrimas prasidėjo dar 2003 metais ir truko iki 2006-ųjų. Jame dalyvavo net 3 tūkstančiai 7-16 metų amžiaus vaikų iš visos Lietuvos. Mokslininkų grupei iš Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto (VU FF) Bendrosios psichologijos katedros bei Medicinos fakulteto psichiatrijos klinikos padėjo psichologai iš visų Lietuvos rajonų. Kaip pasakojo viena tyrėjų, VU FF Bendrosios psichologijos katedros docentė Sigita Girdzijauskienė, reikalingą informaciją nebuvo paprasta gauti: medicininės kortelės – neprieinamos, be to, į specialistus kreipiasi ne visi tėvai, kurių vaikai turi psichikos sveikatos problemų. Anot S.Girdzijauskienės, pirmąkart standartizuotą interviu pritaikę mokslininkai bendravo su jaunesnių moksleivių tėvais bei mokytojais, o pradedant vienuolikmečiais, vaikai ir patys pasakojo apie save. Po išsamių interviu buvo atrinkta 600 problemų turinčių vaikų, su kurių tėvais toliau bendrauta individualiai.

Sutrikimų turi 13 proc. vaikų

„Šiandien jau turime vaikų iki 11 metų tyrimo rezultatus. Nustatėme, kad turinčių psichikos sveikatos sutrikimų vaikų yra apie 13 proc. Pusei tirtų vaikų anksčiau jie nebuvo diagnozuoti, matyt, tėvai manė, kad tai yra norma”, – sakė S.Girdzijauskienė. Pasak jos, palyginti su kitomis keliolika šalių, kur buvo atlikti panašūs tyrimai, Lietuvoje gauti rezultatai nėra išskirtiniai. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, šalyse būna vidutiniškai 5-20 proc. tokių vaikų. „Palyginti su Skandinavijos šalimis ar Anglija, mokinių, turinčių psichikos sveikatos bėdų, pas mus yra šiek tiek daugiau, tačiau mažiau nei kai kuriose labiau į rytus nutolusiose šalyse, pavyzdžiui, Rusijoje”, – komentavo mokslininkė.

Atotrūkis tarp miesto ir kaimo

Psichikos sveikatos sutrikimais tyrime įvardijami elgesio, emocijų sutrikimai, hiperaktyvumas. Gauti duomenys parodė, kad labiausiai paplitęs agresyvus arba piktybiškai nepaklusnus elgesys. Tarp berniukų psichikos sutrikimų pasitaiko daugiau, tačiau taip yra visame pasaulyje.

Tyrimas atskleidė skirtumus tarp miesto ir kaimo: turinčių psichikos sveikatos sutrikimų vaikų mieste yra 12 proc., kaime – 14 proc. Beje, vakarų šalyse tokio atotrūkio tarp miesto ir kaimo nėra. Tačiau tautiniu aspektu skirtumų nenustatyta: lietuviai bei kitataučiai psichikos bėdų turi vienodai.

Tėvų išsilavinimas neturi įtakos

Vienas svarbiausių rizikos veiksnių sutrikimams atsirasti – nepilna šeima, kai vaikas gyvena ne su abiem biologiniais tėvais. Beje, nepilna šeima laikomi ir tokie šeimos variantai, kai vienas iš tėvų gyvena su kitu vyru ar moterimi.

Tačiau tyrimas paneigė nuomonę, kad tėvų išsilavinimas turi įtakos vaikų psichikos sveikatai, – esą labiau išsilavinę gimdytojai gali sudaryti geresnes sąlygas vaikui augti. „Nei mamos, nei tėvo išsilavinimas nėra veiksnys psichikos bėdoms rastis”, – teigė S.Girdzijauskienė.

Tačiau socialinės ir ekonominės tėvų padėties įtaka, priešingai, yra labai ryški. Vaikų, kuriems nustatyti psichikos sutrikimai, tėvai dažniau neturėjo darbo ar jis buvo nenuolatinis. Tas pats pasakytina apie tėvus, kurie savo pajamas vertino kaip mažesnes. Net dvigubai daugiau socialines pašalpas gaunančių tėvų pažymėjo, kad jų vaikai turi psichikos sveikatos sutrikimų.

Fizinės ir psichinės bėdos – greta

Dar viena tyrėjų išvada: paaiškėjo, kad tikimybė, jog turintys fizinės sveikatos problemų, sergantys somatinėmis ligomis vaikai turės ir psichikos sveikatos problemų, yra didesnė. Tarp turinčiųjų psichikos sveikatos sutrikimų, net 18 proc. arba kas penktas vaikas sirgo ir somatine liga. Tarp neturinčių psichikos sutrikimų vaikų somatinėmis ligomis sirgo tik 8 proc. mokinių.

„Vaikams, kurie patyrė sunkią traumą – pateko į avarijas, patyrė lūžius, nudegimus – psichikos sveikatos sutrikimų galimybė yra didesnė. Tačiau nepasitvirtino, kad galvos traumos būtų ypatingas, psichikos sutrikimus lemiantis veiksnys”, – pasakojo S.Girdzijauskienė.

Tyrimo metu mokslininkai nustatė ir psichikos sutrikimų ryšį su sunkiais emociniais išgyvenimais. „Patirtas stiprus emocinis sukrėtimas – tėvų skyrybos, senelių, tėvų mirtys yra rizikos veiksnys rastis psichikos sutrikimams. Tokių išgyvenimų metu vaikai paprastai nesulaukia pagalbos, nes suaugusieji būna užsiėmę savo problemų tvarkymu, o atžaloms laiko ir dėmesio nebelieka”, – komentavo psichologė.

Stručio pozicija neveiksminga

Į ką kreipiasi tėvai, kai kyla sunkumų? Dažniausiai – į sutuoktinį, draugus, klasės auklėtoją bei specialistus. Tyrėjai pastebėjo, kad rimčiausių psichikos sutrikimų turinčių vaikų tėvai buvo mažiausiai linkę bendrauti su psichologais.

„Dalis iš atrinktų 600 vaikų tėvų atsisakė tolesnio jų vaikų tyrimo, nors siūlėme nemokamą galimybę išsiaiškinti, kas yra jų vaikui. Tokiu atveju dažnai ir patys tėvai turi kokių nors problemų. Tačiau jie pasirenka tokią – nebendradarbiavimo – strategiją. Akivaizdu, kad toks elgesys yra labai žalingas, nes vaikai nesulaukia pagalbos, o senos problemos lieka. Deja, elgesio sutrikimų turintys vaikai iš jų neišauga. Tai rodo mūsų duomenys: vaikystės problemos paauglystėje tik gilėja”, – sako psichologė.

Beje, net kas ketvirtas tėvų, atsisakiusių dalyvauti tolesniame tyrime, vaikas buvo išgyvenęs emocinį sukrėtimą. „Matyt, tai atspindi mūsų visuomenės požiūrį į problemų sprendimo būdą. Ji linkusi jas nutylėti. Jei kas nors atsitiko – užsisklendžiama savyje bei bandoma spręsti savomis jėgomis arba užimama stručio pozicija, tarsi nieko nebūtų įvykę. Panašu, kad tokia strategija nepasiteisina, ignoruojamos problemos lieka”, – komentavo S.Girdzijauskienė.

Kaime sunkiau

Buvo tėvų, kuriuos tyrimas paskatino kreiptis pagalbos į mokslininkų komandoje buvusią vaikų psichiatrę. Kaime, kur psichikos sveikatos problemos dar aktualesnės, galimybė gauti tinkamą pagalbą yra labai menka. Ne kiekvienas rajonas turi tokį specialistą, tad jį sunku pasiekti, reikia papildomų išlaidų, o dažnos šeimos, kurioje gyvena psichikos bėdų turintys vaikai, pajamos nėra didelės. Kaimuose vaikai turi menkesnes galimybes užsiimti dominančia užklasine veikla, o tai irgi yra susiję su vaiko psichine sveikata: mokslininkai nustatė, kad turintieji sutrikimų, įvairiuose būreliuose dalyvauja mažiau.

Valstybei nesvarbu?

„Manau, kad dabar vykstantis karas keliuose, kuriame dažnai „dalyvauja” jauni žmonės, dideli jų savižudybių mastai yra valstybės neinvestavimo į vaikus pasekmė. Palikti likimo valiai, užaugę jie susikūrė savitą gyvenimo filosofiją: jei tada, vaikystėje, manimi niekas nesirūpino, nesidomėjo, man dabar irgi nerūpi aplinkinis pasaulis, o ir pats sau esu nesvarbus. Ir šiandien valstybės rūpinimasis vaikais yra daugiau epizodinis, – jei kuri mokykla pakliuvo į specialią programą – gerai, jei ne – problemos paliekamos tarpti. Reikėtų užtaisyti spragą, atsiradusią sugriuvus nemokamo popamokinio ugdymo sistemai, pasirūpinti, kad užklasinė veikla nieko nekainuotų”, – įsitikinusi S.Girdzijauskienė.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.