Po susitikimo su galimybių studiją rengiančiais ekspertais Vilniaus vicemeras Algirdas Paleckis pareiškė nematantis prasmės investuoti milijonų į Gugenheimo muziejaus filialą.
Vilnius gali likti be tarptautinį pripažinimą pelniusios Gugenheimo meno Mekos. Sostinės buvusios valdžios planams įkurti prestižinį muziejų priešinasi dabartiniai miesto vadovai. Jų manymu, šiam projektui numatytus skirti pinigus tikslingiau panaudoti jau anksčiau suplanuotiems sumanymams įgyvendinti.
Nerimą kelia kaina
Anksčiau skelbta, kad daugiafunkcio kultūros centro, kuriuo domėjosi keli pasaulinio garso architektai, statyba turėtų prasidėti jau po kelerių metų. Tačiau projektas gali įstrigti arba apskritai neišvysti dienos šviesos.
Gugenheimo muziejaus idėjos dėl pernelyg didelių investicijų linkęs atsisakyti A.Paleckis. „Kalbėta, kad projekto sąmata gali siekti iki milijardo litų. Tačiau ekspertai kol kas negali pateikti konkrečių skaičių”, – LŽ sakė vicemeras.
Anot jo, milijardinė investicija būtų neįkandama, nes tokia suma sudaro sostinės metinį biudžetą. Dar po milijoną JAV dolerių kasmet reikėtų sumokėti už Gugenheimo vardo vartojimą. „Būčiau už šį projektą, jei turėtume pakankamai pinigų. Tačiau dabar nacionalinė kultūra prastai finansuojama, reikia investuoti į mūsų teatrus, meno kolektyvus, koncertinių salių statybas”, – įsitikinęs politikas.
A.Paleckio nuomone, Gugenheimo muziejaus filialui būtinas lėšas geriau skirti kitiems projektams. Vicemeras pabrėžė, kad Vilniuje yra bent keli nacionalinės kultūros objektai, kuriems reikalingos investicijos – Sporto rūmai, Tautos namai, Vingio parko estrada ir Šiuolaikinio meno centras.
Lietuviai – už borto
A.Paleckiui užkliuvo ir tai, jog rengiant muziejaus galimybių studiją nedalyvauja nė vienas ekspertas iš Lietuvos. Vicemeras pabrėžė sulaukęs mūsų šalies architektų skundų, kad jie neįtraukti į projektą. Pasak politiko, dabar paties muziejaus pasirinktų ekspertų atliktas tyrimas gali būti šališkas.
A.Paleckiui taip pat nepatinka, jog Vilniui apsisprendus statyti muziejų jį projektuotų architektas iš užsienio. „Nesąžininga, kad už borto paliekami mūsų specialistai. Bent jau formaliai jiems galėtų būti suteikta teisė dalyvauti konkurse”, – piktinosi vicemeras.
Jam Gugenheimo muziejaus Vilniuje vizija labiau primena verslo planą, o ne kultūros Meką. „Kolekcijas iš Gugenheimo ar Ermitažo galime atsivežti ir nestatydami muziejaus. Matyt, kažkam paranku pasišildyti rankas prie didelių statybų”, – svarstė socialdemokratas.
Įžvelgia politikavimą
Kritišku dabartinės sostinės valdžios požiūriu į Gugenheimo muziejų pasipiktino vienas šios idėjos iniciatorių, buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas. Pasak jo, A.Paleckio dvejonės dėl muziejaus reikalingumo – menko lygio politikavimas.
LŽ kalbintas A.Zuokas pabrėžė, kad Gugenheimo ir Ermitažo muziejai nesiveržia turėti filialo mūsų šalyje. „Jei norime, jog Vilnius būtų pasaulinio lygio miestas, o ne provincija ir Europos pakraštys, turime siekti, kad šie muziejai sutiktų pas mus ateiti”, – aiškino jis.
Buvęs meras stebėjosi A.Paleckio pareiškimais, esą Gugenheimo muziejaus projekto vertė galėtų siekti iki milijardo litų. Pasak A.Zuoko, apie pinigus kalbėti dar anksti, nes ekspertai galimybių studijos išvadas turi parengti iki kitų metų birželio. „Tačiau bet kokiu atveju tai būtų investicija, kuri valstybei atsipirktų”, – įsitikinęs liberalcentristų lyderis.
Projekto iniciatoriai teigia, jog Gugenheimo projektas su Ermitažu ir Jono Meko vizualiųjų menų centru pritrauktų daug turistų iš gretimų šalių.
Sėkmingai veikia
Šiuo metu pasaulyje veikia keli Gugenheimo muziejai. Pirmasis atidarytas prieš 50 metų Niujorke, Manhatane. Jame sukaupta didelė modernaus meno kolekcija, kurioje – dailininkų Salvadoro Dali, Pablo Picasso, Andy Warholo ir kitų žymiausių avangardo menininkų kūriniai.
Prieš dešimtmetį Gugenheimo muziejus atvėrė duris ir Europoje, Ispanijos Bilbao mieste. Baskų regiono sostinėje suklestėjo turizmas. Netrukus Gugenheimo muziejus ir „Deutsche Bank” atidarė galeriją Berlyne. 2001 metais buvo pastatytas naujas „Guggenheim Hermitage” JAV, Las Vegaso mieste. Jame eksponuojami Niujorko Gugenheimo ir Sankt Peterburgo Ermitažo muziejų kolekcijų šedevrai.
Šiuo metu Gugenheimo fondas plėtoja bendradarbiavimo projektus Jungtinių Arabų Emyratų sostinėje Abu Dabyje ir Kinijoje.