Pareigybės aprašas: mokytojas ar žmogus-orkestras?

Iki gruodžio 20-osios dienos šviesą turėtų išvysti ilgai lauktas Pavyzdinis mokytojo pareigybės aprašas, lemsiantis naująjį pedagogo įvaizdį.

Spalio 15 dienos švietimo ir mokslo ministrės įsakymu sudaryta darbo grupė, kuriai pavesta parengti Pavyzdinio mokytojo pareigybės aprašo projektą, jau kibo į darbą. Tačiau naujojo pedagogo įvaizdžio eskizas dar labai miglotas – ar mokytojas taip ir liks žmogus-orkestras, ar galiausiai taps tiesiog mokytojas – neaišku.

Kurs trečią

Prie darbinio stalo naujojo mokytojo įvaizdžio kūrėjai – trijų pedagogams atstovaujančių profsąjungų, įvairių tipų mokyklų vadovų, švietimo skyrių vadovų bei Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) atstovai – sėdo ne tuščiomis.

ŠMM specialistų vizija, koks turėtų būti „pavyzdingas“ mokytojas, išdėstyta dar vasaros pradžioje paskelbtame mokytojo pareigybės aprašo projekte. Čia pedagogams numatyta suteikti 6 teises ir daugiau nei triskart tiek pareigų. Beje, nemaža dalis pastarųjų, pavyzdžiui, rūpintis mokinių sveikata bei padėti reguliuoti darbo ir poilsio režimą ar rūpintis tėvų, globėjų švietimu, menkai susiję su tiesioginiu pedagogo darbu – mokyti mokinį.

Savo ruožtu pedagogų atstovai ant darbinio stalo „paklojo“ savo viziją. Trijų profsąjungų lyderių pasirašytame projekte kalbama apie 11 mokytojo pareigybės funkcijų bei nurodoma dar tiek pat papildomų darbų, kuriuos mokytojai turėtų dirbti tik pagal atskiras darbo sutartis.

Kol kas aišku tik tiek, kad nei vienas, nei kitas pareigybės aprašo variantas pagrindu rengiamam dokumentui netaps – darbo grupė nusprendė kurti trečią, visoms šalims priimtiną. Taip pat sutarta naujajame pareigybės aprašo projekte kalbėti tik apie mokytojui priklausančius darbus.

Pedagogams bei ŠMM atstovams pavyko susitarti ir dar dėl keleto principinių dalykų. Dokumentas bus skirtas mokytojams, dirbantiems tik pagal pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programas.

Taip pat sutarta, kad rengiamas dokumentas turi būti derinamas su būsimuoju etatiniu darbo apmokėjimu. Be to, jis bus rekomendacinio pobūdžio, o konkrečius mokytojų pareigybių aprašymus rengs mokyklų vadovai.

„Susikibo“ dėl pareigų

Tačiau ties šiuo punktu darbo grupės vienybė užstrigo. Anot Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojo Audriaus Jurgelevičiaus, pradėjus aprašo projekte dėlioti mokytojo pareigas, grupės narių nuomonės kaip mat išsiskyrė.

„Mes laikomės pozicijos, kad mokytojas turi būti tiesiog mokytojas, o ne žmogus orkestras. Jo tiesioginė pareiga – mokyti vaikus. Tačiau ministerijos atstovai nuo pedagogų pečių numesti egzaminų organizavimo, projektų rašymo, renginių bei auditų naštos nelinkę“, – sakė profsąjungietis.

Anot jo, pedagogams atstovaujančių profsąjungų atstovai siekia, kad rengiamame dokumente būtų įvardinti tik tie darbai, kurie mokytojui iš tiesų priklauso, t. y. visos trys profsąjungos sutinka, jog mokytojas turi planuoti ugdomąją veiklą, ruoštis pamokoms, vesti pamokas, vertinti mokinius, informuoti apie jų pasiekimus tėvus bei kelti savo kvalifikaciją. Šiai veiklai etate numatytų 30 valandų turėtų pakakti.

Tuo metu ekskursijų, renginių bei egzaminų organizavimas, mokyklos vidaus auditas, projektų rengimas ir kita veikla, A. Jurgelevičiaus nuomone, turėtų figūruoti papildomų darbų sąraše, už kuriuos būtų apmokama pagal atskiras sutartis.

Į papildomų darbų sąrašą ar net į atskirą etatą pedagogų atstovai linkę „ištremti“ ir auklėjamąjį darbą.

„Dėl auklėtojo etato nesame vieningi. Tačiau visi sutinkame, kad auklėjamajam darbui mokytojo pareigų sąraše ne vieta. Tai galėtų būti nebent papildomas darbas. Tačiau auklėtojo veiklą taip pat reikėtų apibrėžti, nes dabar jam primesta daug nereikalingų darbų“, – aiškino A. Jurgelevičius.

Grynins sąrašą

Gal kiek „perlenkę“ su mokytojo pareigų sąrašu pripažįsta ir ministerijos atstovai. Anot ŠMM Bendrojo ugdymo departamento vadovo Arūno Plikšnio, pirmąjį pareigybės aprašo projektą rengę specialistai tiesiog pasistengė nieko nepraleisti ir surašyti visus mokytojo atliekamus darbus.

Tačiau kokios pozicijos laikosi ŠMM dėl mokytojų pareigų ir teisių balanso šiuo metu rengiamame projekte, ministerijos atstovas neatskleidė.

„Dėl kiekvieno konkretaus punkto reikia diskutuoti ir aiškintis. Aišku, pareigų sąrašą dar gryninsime, todėl mokytojui privalomų darbų turėtų sumažėti“, – sakė A. Plikšnys.

Vis dėlto dėl auklėjamojo darbo ministerija nusileisti neketina. Anot A. Plikšnio, nuo neatmenamų laikų dalis mokytojų dirbo ir klasės auklėtojo darbą. Be to, ugdymo ir auklėjimo atskyrimas, ŠMM atstovo nuomone, visų pirmiausia prieštarautų esminiams pedagogikos principams.

„Mes prieš auklėtojo etato steigimą. Galima būtų diskutuoti nebent apie auklėjamojo darbo kaip papildomos veiklos galimybę. Tačiau ne kartą įsitikinome, jog problema slypi ne tame, kaip mes tą darbą įvardysime, o atlygyje už šią veiklą“, – tvirtino A. Plikšnys.

Pasak jo, išsprendus apmokėjimo už auklėjamąją veiklą klausimą, mokytojai patys mielai jos imsis. Taip jau nutikę eksperimentinėse mokyklose, kuriose nuo šių metų rugsėjo 1-osios įvestas etatinis apmokėjimas.

Šiose įstaigose, anot pokalbininko, auklėjamajam darbui skiriama iki 5 apmokamų valandų, be to, numatyta galimybė auklėtojams mokėti priedus, todėl atlygis už auklėjamąją veiklą čia siekia net iki 500 litų, o nesutarimų ir nepasitenkinimo paprasčiausiai nelikę.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Švietimas su žyma , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.