Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Kristina Vintilaitė kreipėsi į Klaipėdos apygardos vyriausiąjį prokurorą Igną Laucių, prašydama apginti viešąjį interesą ir panaikinti Palangos savivaldybės administracijos direktoriaus Valerijaus Kuznecovo pasirašytą dokumentą, kuriuo iš valstybės esą neteisėtai buvo atriekta per 40 arų žemės.
Uostamiesčio prokuratūra savo ruožtu šį klausimą perdavė spręsti Palangos miesto apylinkės prokuratūrai.
„Vakarų eksprese” jau rašėme, jog daliai Palangos miesto tarybos narių dar prieš pusantro mėnesio sukėlė įtarimų Savivaldybės administracijos vadovo įsakymu patvirtintas didesnis nei numatyta žemės sklypo Šventojoje, Kopų g. 25, plotas.
Pagal Šventosios gyvenvietės detalųjį planą, minėto žemės sklypo plotas yra 60 arų, o V. Kuznecovo įsakymu jis buvo padidintas dar per keturiasdešimčia arų laisvos valstybinės žemės, kurioje šiuo metu stovi laikini statiniai – poilsio nameliai, sąskaita.
Administracijos direktorių apskundę politikai pabrėžė, jog pastarasis neva galėjęs sąmoningai pažeisti įstatymus, nes dokumentą pasirašė vykstant jo derinimo procedūrai. Be to, projektas esą nesulaukė Savivaldybės juristų pritarimo. Oponentų nuomone, minėtas trimis milijonais litų vertinamas 40 arų ploto laisvos valstybinės žemės sklypas esą turėjo būti perduotas Klaipėdos apskrities viršininko administracijai ir panaudotas kaip grąžintina žemė.
Minimoje vietoje iš viso 1,26 ha teritoriją, kuri yra priskirta valstybiniams miškams, iš urėdijos nuomojasi Vilkaviškyje gyvenanti moteris. Jai priklauso čia esantys penki poilsio pastatai (bendras plotas – apie 1500 kv. m), kavinė, kiemo statiniai. Nuomos sutartis galioja iki kitų metų birželio.
Po kilusio sąmyšio V. Kuznecovas „Vakarų ekspresui” aiškino įsakymą pasirašęs mechaniškai bei skubiai jį atšaukęs.
„Savo klaidų taisymas – ne pats blogiausias variantas, tačiau šiuo atveju reikia ne technines klaidas taisyti, o žemės sklypo ribas teisingai nustatyti”, – sakė Vyriausybės atstovė.
Nors V. Kuznecovas minėtą įsakymą pasirašė dar rugsėjo 28-ąją, K. Vintilaitė teigė iki šiol neturinti duomenų, kad klaida būtų ištaisyta.
K. Vintilaitė apgailestauja, kad esą menkos Vyriausybės atstovų apskrityse galios trukdo jiems tiesiogiai kreiptis į teismus su prašymais apginti viešąjį interesą: „Pasimokiau, kai teko bylinėtis dėl Palangos kurhauzo sklypo ribų ir stovyklos „Žilvitis” detaliojo plano. Teismuose konstatuota, kad neteisėtų savivaldybių administracinių aktų naikinimo negaliu reikalauti, todėl dėl V. Kuznecovo kreipiausi ne tiesiai į teismą, o į prokuratūrą”.
Žinia, Klaipėdos apskrities žemėtvarkos reikalai atsakingų žinybų dėmesio sulaukia toli gražu ne pirmą kartą – ne tik savivaldybių, bet ir apskrities viršininko administracijos lygiu.
Po to, kai dėl statybų Kuršių nerijoje prieš dvejus metus iš pareigų skubotai atsistatydino Virginija Lukošienė, atsakomybės naštą bandyta užkrauti ant naujojo viršininko – Vytauto Rinkevičiaus pečių.
Smūgio į paširdžius jis sulaukė iš Valstybės kontrolės sužinojęs, kad netinkamai vykdo valstybinę žemės naudojimo kontrolę.
Rugsėjo pabaigoje keliems Seimo Antikorupcijos komisijos nariams užkliuvo V. Rinkevičiaus sprendimu pakeista miškų ūkio žemės naudojimo paskirtis bei suformuoti keli sklypai. Tyrimą dėl prieš keletą metų priimtų sprendimų inicijavo Vyriausybės vadovas Gediminas Kirkilas.
Po mėnesio premjero sudaryta komisija pateikė V. Rinkevičiui palankias išvadas, todėl G. Kirkilas tarnybinį patikrinimą apskrities viršininko atžvilgiu nutraukė.