Po pamokų – į darbą

Uostamiesčio mokyklų ir gimnazijų vadovams nerimą kelia naujas reiškinys – vis daugiau mokinių prašo parašyti rekomendacijas darbdaviams, nes po pamokų jie skuba į darbus. Kai kurie darbografikus derina su mokymo įstaigų direktoriais ir prašosi išleidžiami iš paskutinių pamokų, mat tuo laiku jų jau laukia darbdaviai.

„Vakarų ekspresui” pasidomėjus, kiek uostamiesčio mokyklų yra susidūrusios su tokiu dalyku, apklausos rezultatai gerokai nustebino.

Pasirodo, dirbančių moksleivių yra kiekvienoje mokykloje. Maža to, moksleiviai sugeba ne tik dirbti, bet ir patys užsiimti verslu bei kurti darbo vietas – pavyzdžiui, pernai vienas H. Zudermano mokyklos abiturientas buvo įkūręs nekilnojamojo turto agentūrą.

Dienraščio atlikta apklausa rodo, kad populiariausi nepilnamečių darbai uostamiestyje yra naujų produktų pristatymas prekybos centruose, kosmetikos platinimas, kompiuterių taisymas, vadyba, darbas baruose ir netgi gamyklose.

Mokyklų vadovai uždrausti dirbti nepilnamečiams neturi teisės, tačiau jeigu galėtų tai padaryti, – draustų. Dirbantys moksleiviai būna pavargę, dažnai vėluoja į pamokas, o į pirmąsias visai neateina.

Ne iš skurdo

„Vėtrungės” gimnazijos vienuoliktokė Simona Balčaitytė kelis kartus per savaitę po pamokų skuba į darbą, kurį dirba nuo 15 metų.

Mergina dirba aukle. Pinigėlių užtenka kosmetikai, drabužiams. Pasitaupo ir kelionėms.

„Myliu vaikus, auklėjau broliuką, prižiūrėjau kaimynų berniukus, pusseserę. Šitas darbas manęs nevargina, pamokoms netrukdo. Nė karto pamokų dėl jo nepraleidau ir išsiprašyti neteko. Per praėjusias vasaros atostogas abu mėnesius dirbau kasdien – prižiūrėjau 6 mėnesių berniuką. Skelbimą įdėjau internete, iškart sulaukiau skambučių. Turiu darbo su mažyliais patirties, mano metai mamų negąsdina”, – apie pomėgį ir darbą atvirai kalbėjo Simona.

Aukle mergina dirba savo malonumui – šeima gyvena normaliai, ir merginai užtenka tėvų duodamų pinigų smulkioms išlaidoms.

„Man smagiau ne prašyti, o užsidirbti. Bandžiau ir kitus darbus, bet supratau, kad smagiausia – su vaikais”, – pasakojo Simona.

„Vėtrungės” gimnazijoje pasibaigus pamokoms, į darbus keliauja ir daugiau nepilnamečių. Simonos klasiokės ir pažįstamos vakarus praleidžia ne prie knygų, bet prekybos centruose. Juose merginos pirkėjams siūlo paragauti naujų produktų.

Perka mašinas

Nepilnamečiai uždirba ne tiek jau ir mažai. Prekybos centrai už vadinamųjų konsultantų darbą moka po 20 litų už 3 valandas.

Moksleiviai savaitgaliais uždarbiauja ir „Yazaki Wiring Technologies Lietuva” gamykloje. Čia už vieną darbo dieną, kuri prasideda 6 val. ryte ir baigiasi 14.30 val., mokama 60 litų.

Nuolatinį darbą turintys nepilnamečiai vidutiniškai per mėnesį uždirba 600-1000 litų.

Kai kurie su tėvų pagalba už sutaupytus pinigus perka automobilius, kiti dirba tam, kad galėtų juos išlaikyti.

H. Zudermano vidurinės mokyklos direktorės Jolitos Andrijauskienės teigimu, kas rytą prie mokymo įstaigos mokiniai kone pešasi dėl vietų savo automobiliams.

„Nėra kur statyti – tiek daug dabar moksleivių į pamokas atvažiuoja ratuoti, o juk mašinų išlaikymas kainuoja daug – degalai, remontas. Dirba jie ne todėl, kad reikėtų padėti tėvams išlaikyti šeimas. Manau, pagrindinė priežastis – išaugę poreikiai. Vaikai nori daugiau nei gali duoti tėvai, dėl to laisvalaikiui ir pamokų ruošai skirtą laiką jie praleidžia darbuose”, – įsitikinusi direktorė.

Rengs apklausą

Apie dirbančius mokinius J. Andrijauskienė sužinojo tik per šimtadienį – jaunuoliai apie darbus nelinkę viešai kalbėti, baiminasi kontrolės.

„Turėjome problemų su vienu vaikinu, kuris naktiniame klube dirbo didžėjumi. Jis dažnai pramiegodavo pirmąsias pamokas ir būdavo nuolat pavargęs. Visa laimė, kad jis puikiai išlaikė brandos egzaminus”, – sakė direktorė.

Jos teigimu, nuolatinis darbas mokslo metų laiku nepakišo kojos ir nekilnojamo turto agentūros savininkui. Gabus ir darbštus mokinys, išlaikęs egzaminus, įstojo į aukštąją mokyklą.

Nepaisant to, H. Zudermano mokyklos vadovė ketina atlikti anoniminę apklausą ir išsiaiškinti, kiek moksleivių dirba. Ji įsitikinusi, kad vienu metu mokytis ir dirbti nepilnamečiams žalinga. Apklausa padėtų atidžiau stebėti pamokų lankomumą, kuris paprastai anksčiau ar vėliau sutrinka, jeigu moksleivis įsidarbina.

Leidimus dalija nenoriai

„Baltijos” vidurinės mokyklos direktorė Vitalija Grybauskienė, keliems moksleiviams prašant, pasirašė raštus, kuriuos būtina įteikti darbdaviams norint įsidarbinti legaliai. Direktorės žiniomis, dirbančių moksleivių yra kur kas daugiau, bet leidimų dirbti jie direktorės neprašo.

Ne visiems bandymai suderinti mokslą ir darbą šioje mokymo įstaigoje baigėsi sėkmingai. Šiemet dėl vieno dirbančio mokinio teko surengti posėdį, kuriame pakviesti dalyvauti ir jo tėvai.

„Mokinys po pamokų dirbo picerijoje iki pat vėlumos. Sutikimą jam daviau, tačiau į pamokas jis vėluodavo, o galiausiai iš viso nebepasirodydavo. Kvietėm tėvus ir bendrai nusprendėm, kad mokslas yra svarbiau, todėl pareikalavome išeiti iš darbo”, – pasakojo direktorė.

V. Grybauskienė įsitikinusi, jog darbas mokslo metais visada turės neigiamų pasekmių.

Pamokos prasideda 7-8 val. ryto, baigiasi apie 15 val. Krūvis vyresniųjų klasių mokiniams didžiulis – reikia ruošti pamokas, rengtis egzaminams. Darbas taip pat reikalauja pastangų, todėl mokslams nebelieka nei laiko, nei jėgų, įsitikinusi direktorė.

Bėda ta, jog drausti dirbti mokyklų vadovai neturi teisės, savo vaikų sveikata pirmiausia turėtų pasirūpinti tėvai, mano ji.

Nepaiso įstatymų

Pagal dabar galiojančius įstatymus, nepilnametis legaliai gali įsidarbinti nuo 14 metų, tačiau tam būtina gauti tėvų, mokyklos vadovų ir šeimos gydytojų leidimus.

Įstatyme taip pat pateikiami leidžiamų ir draudžiamų darbų nepilnamečiams sąrašai. Akivaizdu, kad darbdaviai pažeidinėja kai kuriuos įstatymų tvarka nustatytus reikalavimus. Pavyzdžiui, dienraščio apklaustų mokyklų vadovai leidimų dirbti išduoda mažai, o dirbančių moksleivių, jų teigimu, nuolat daugėja.

Draudžiama skirti jaunus asmenis dirbti naktimis, viršvalandinius darbus, tačiau dauguma moksleivių savo darbovietėse pluša iki vėlumos.

Sudėtinga nustatyti, ar darbdaviai išnaudoja bei apgaudinėja nepilnamečius darbuotojus. Mokslo metais Valstybinė darbo inspekcija (VDI) skundų beveik nesulaukia.

„Ypač daug mokinių domisi darbo teise, skambina ir jų tėvai. Dar nė vienais metais nebuvo tokio susidomėjimo, kaip šiemet, tačiau skundai, kad darbdaviai vaikus išnaudoja, suplaukia tik po vasaros atostogų, kai vaikai taip ir nesulaukia žadėto uždarbio”, – „Vakarų ekspresui” tvirtino VDI Klaipėdos skyriaus specialistas Juozas Noreika.

Ieško patys

Klaipėdos darbo birža tikslių duomenų apie mokslo metais dirbančius nepilnamečius neturi. Anot direktoriaus pavaduotojo Virginijaus Andriušio, moksleiviai nuolatinius darbus susiranda savais kanalais – internetu ar per pažįstamus.

Nepilnamečiai Darbo biržą apgula per vasaros atostogas. Šiuo sezonu darbo vietų jiems netgi pritrūksta.

V. Andriušis sakė, kad pagal viešųjų darbų programą moksleiviai gali dirbti ir savo mokyklose – tvarkyti aplinką, dirbti valytojais, tačiau dauguma šito darbo purtosi. Priežastis – per mažas atlyginimas.

Už darbą mokykloje per mėnesį mokama apie 500 litų, tuo tarpu moksleiviai pageidauja uždirbti bent dvigubai daugiau.

Už persitempimą sumokama vėliau

Birutė JANKUVIENĖ, šeimos gydytoja

Į mane dėl pažymų darbui nesikreipė nė vienas mokinys. Greičiausiai dauguma dirba nelegaliai. Nedrįstu nei smerkti, nei teisinti tų, kurie iš mokyklų skuba į darbus, tai – individualu. Tačiau jau dabar stebiu nemalonų reiškinį. Daugėja pacientų, kurie dar neturi trisdešimties, o jau serga šešiasdešimtmečiams būdingomis ligomis – hipertenzija, diabetu, nutukimu. Dauguma atvejų šie žmonės labai darbštūs. Išvada – anksčiau ar vėliau mums vis tiek tenka mokėti už nemiegotas naktis ir persitempimą. Mediciniškai tai vadinama dekompensacija, kitaip – išsekimu. Niekas kitas, išskyrus tėvus, nepasirūpins vaikų sveikata. Pirmiausia jie turėtų būti atsakingi už dirbančius nepilnamečius, nes geriausiai mato, ar vaikas pajėgus pakelti ir mokslą, ir darbą vienu metu.