Pastaruoju metu nemažai kalbama apie tai, kad bankai griežtina arba ketina griežtinti paskolų sąlygas. Ar iš tiesų sąlygos griežtėja ir kaip tai atsilieps paskolų gavėjams?
Pirmiausia reikėtų pabrėžti, kad griežtėja naujų paskolų išdavimo sąlygos. Anksčiau išduotų paskolų sąlygos negali būti griežtinamos vienašališkai.
Žinoma, tiems, kas prieš keletą metų ėmė ilgalaikes paskolas ir pasirinko kintamąsias palūkanas, paskolų įmokos padidėjo. Tačiau šis pokytis įvyko ne dėl griežtėjančios bankų kreditavimo politikos, o dėl padėties palūkanų rinkoje.
Taigi kaip griežtėja naujai išduodamų paskolų sąlygos?
Būtinas minimumas didėja
Išduodamas paskolą bankas vertina keletą dalykų. Vienas jų – paskolos gavėjo pajamos ir galimybės paskolą grąžinti ateityje. Didžiausias leistinas paskolos įmokos ir šeimos pajamų santykis yra maždaug 40-50 proc., jei likusių pinigų užtenka šeimai pragyventi.
Leistinas santykis nesikeičia ir dabar, tačiau padidėjus vartojimo išlaidoms padidėjo ir minimali pragyventi reikalinga suma. Kokią didžiausią pajamų dalį – 30, 40 ar 50 proc. paskolai grąžinti gali skirti kiekviena šeima – labai individualus dalykas.
Ištirta, kad mažiau suvaržymų jaučia tie, kieno paskolos įmoka nedidesnė nei trečdalis šeimos pajamų.
Anksčiau gyventojai drąsiau ėmė didesnes paskolas, skaičiuodami, kad padidėjus pajamoms paskolos įmokos santykis savaime sumažės. Dabar, kai keičiasi šalies ūkio plėtros prognozės, gyventojų planai dėl pajamų didėjimo (realiųjų pajamų, t. y. įvertinus ir infliaciją) turėtų būti nuosaikesni.
Prireikė pradinio įnašo
Kitas dalykas – paskolos ir užstato santykis. Pageidaujama, kad maždaug penktadalį perkamo būsto kainos paskolos gavėjas turėtų pats.
Tik atsižvelgus į papildomas sąlygas (kredito draudimą, konkretų būstą) paskolos buvo išduodamos įmokėjus kad ir mažesnį pradinį įnašą. Kartais netgi pradiniam įnašui paskolos gavėjas galėjo skolintis pinigų (imdamas vartojimo kreditą arba įkeisdamas kitą nekilnojamąjį turtą).
Griežtėjančios sąlygos reiškia, kad dabar į pradinio įnašo arba kito turto neturinčius paskolos gavėjus bus žiūrima kur kas atsargiau.
Dar viena sąlyga – paskolos laikotarpis. Prieš kelerius metus ilgiausias leistinas paskolos grąžinimo laikas buvo 25 metai. Sparčiai didėjant nekilnojamojo turto kainoms ir paskolų sumoms, ilgiausias leistinas paskolos terminas pailgėjo beveik dvigubai – iki 40 metų.
Neteko girdėti, kad būtų ketinama sutrumpinti ilgiausią leistiną paskolos terminą.
Banko marža didėja
Štai banko marža – tai papildomos palūkanos, pridedamos prie tarpbankinės palūkanų normos (LIBOR arba VILIBOR). Maržos paskirtis – leisti padengti kitas paskolos išdavimo išlaidas ir galimus nuostolius dėl blogų paskolų.
Per kelerius metus dėl padidėjusios konkurencijos, didesnio paskolų portfelio, bankų maržos sumažėjo nuo 2 proc. iki maždaug 0,8 procento. Dabar bankų maržos vėl šiek tiek didėja.
Tačiau, kaip minėta, tai aktualu tik naujiems paskolų gavėjams. Anksčiau sudariusiesiems paskolos sutartis banko marža vienašališkai negali būti keičiama.
Ar griežtėjančios paskolų sąlygos ir didėjančios palūkanos sustabdys gyventojų paskolų portfelio augimą? Reikalaujamos didesnės pajamos, pradinis įnašas galbūt sumažins galimybes skolintis tiems žmonėms, kurių finansiniai pajėgumai iš tiesų yra riboti. Ir dėl padidėjusių palūkanų pasiskolinti bus leidžiama mažiau.
Pavyzdžiui, 1 proc. punktu padidėjusios palūkanos didžiausią leistiną pasiskolinti sumą sumažina maždaug 50 tūkst. litų. Taigi griežtėjančios sąlygos gali turėti įtakos, jei kalbama apie dideles paskolas (dažniausiai būstui įsigyti). Tačiau mažesnėms vartojamosioms paskoloms jų įtaka bus kur kas menkesnė.