Sekmadienį pasaulio religijas harmonizuoti siekiantis dvasinis Tibeto lyderis Dalailama apsilankė švenčiausioje Japonijos šintoistų šventykloje vakariniame Isės mieste.
Į Japoniją su dešimties dienų vizitu ketvirtadienį atvykęs Nobelio premijos laureatas antrą kartą lankėsi Isės šventyklos komplekse, skirtame Saulės deivei Amaterasu, kuri laikoma legendine imperatoriškosios šeimos pramote.
Vyriausiojo šventiko lydimas kaštoninės spalvos drabužį vilkintis tibetietis du kartus nusilenkė pagrindinėje šventykloje ir pagal japoniškas tradicijas apsivalė vandeniu iš mažo vidinio upelio.
Dalailama sakė, kad šis vizitas yra dalis jo nuolatinių kelionių po viso pasaulio šventyklas ir šventas vietas.
„Kad ir kur aš keliauju, jei yra laiko, stengiuosi pagerbti ar nuvykti į visas skirtingų religijų… šventyklas”, – prieš sekmadienį rengiamą tarpkonfesinį forumą sakė Dalailama, kuris pirmą kartą šioje šventykloje lankėsi 2003 metais.
„Aš visiškai atsidavęs dvasinės harmonijos propagavimui, – sakė jis. – Tikėjimas kartais kelia susiskaldymą ir problemas… Tačiau visos religijos perduoda tą pačią žinią, meilės žinią… ir stengiasi išgelbėti žmoniją”.
„Taigi religijų sutarimas ir vienybė yra itin svarbu”, – pridūrė Dalailama.
Per sekmadienį vykusį religinį forumą, į kurį atvyko aukšto rango budistų ir šintoistų kunigai iš visos šalies, Dalailama taip pat pabrėžė, jog skirtingos religijos gali būti itin svarbios šiuolaikinei visuomenei.
„Aš tikiu, kad skirtingos religijos žmonijai yra vienodai svarbios”, – tvirtino jis.
Jei dvasininkai ir įvairių religijų tikintieji dirbs glaudžiau ir jų santykiai bus grįsti pasitikėjimu, „galime sukurti nuoširdžią harmoniją arba abipusę pagarbą”, savo kalbą baigė dvasinis Tibeto lyderis.
Dalailama dalyvaus viešose diskusijose apie dvasingumą ir lankysis mokyklose, tačiau jis neplanuoja susitikimų su vyriausybės pareigūnais, kurie leido jam surengti kelionę su sąlyga, kad Dalailama nesikiš į politinę veiklą.
Su Kinija gana nelengvus santykius palaikančios Japonijos nepripažinimas yra visiškai priešingas augančiam Vakarų palankumui Dalailamos atžvilgiu.
Praėjusį mėnesį Kinijos protestams nepaklususios Jungtinės Valstijos Dalailamai skyrė aukščiausią Kongreso civilinį apdovanojimą.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Kanados premjeras Stephenas Harperis (Stivenas Harperis) buvo pirmieji savo šalių lyderiai, kurie susitiko su dvasiniu vadovu.
1950 metais į Tibetą savo pajėgas įvedusi Kinija priešinasi tarptautinėms Dalailamos kelionėms ir kaltina jį agitacija už Tibeto nepriklausomybę, mat 1959 metais po nepavykusio perversmo Lasoje į Indiją pabėgęs Dalailama reikalauja Tibeto autonomijos.
„Tačiau Kinijos vyriausybės pareigūnai vis dar… nuolat mane kaltina kaip separatistą. Nežinau, ką tai reiškia”, – šeštadienį jis sakė žurnalistams.