Kai knyga – meno kūrinys

Jau kelinti metai knygų leidėjai rinkoje mato tas pačias tendencijas: kasmet išleidžiama per tris tūkstančius naujų pavadinimų knygų. Didžiąją jų dalį sudaro populiarioji ir gana pigi lektūra. Tačiau greta gyvuoja alternatyvioji leidyba, nebijanti net didžiausių kainų.

Lietuvos leidybos asociacijos prezidentas Eugenijus Kaziliūnas pabrėžia, kad šalies leidėjai orientuojasi į europinius standartus. „Knygos patenka į rinką pasitelkiant viešuosius ryšius, išankstinę informaciją. Knyga pristatoma kaip prekės ženklas”, – LŽ dėstė E.Kaziliūnas.

Populiarioji leidyba brangsta

Jo teigimu, knygų kainos, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo 5-6 procentais. „Brangsta tiekimas, degalai, popierius, kyla atlyginimai. Knygai išleisti reikalingas kvalifikuotas vertėjo, redaktoriaus, apipavidalintojo darbas”, – skaičiavo Leidybos asociacijos vadovas.

Teisė išversti ir leisti knygą, pasak pašnekovo, kainuoja nuo 500 iki 10 tūkst. eurų. E.Kaziliūnas sutinka, kad kai kurios jų leidžiamos nepagrįstai prabangiai. Tada knygų, kaip ir bet kurių kitų prekių, „pakuotės” brangiai kainuoja, bet pritraukia daugiau pirkėjų. „Leidėjas gali rasti pigesnių leidybos būdų, tarkim, rinktis minkštus knygos viršelius, mažesnį jos formatą”, – neslėpė E.Kaziliūnas.

Leidinio kainą esą didina ir brangi knygynų patalpų nuoma. „Kad knygynas išsilaikytų, uždedamas iki 25 proc. antkainis”, – aiškino pašnekovas. Dabar populiari knyga prekyboje gali kainuoti 30-40 litų, žodynas – ne vieną šimtą litų.

Alternatyva – brangus malonumas

Tuo metu alternatyvioji leidyba, laikydamasi savų reikalavimų, pasiekia dar didesnes, tiesiog neįsivaizduojamas kainų aukštumas, bet dėl jų, regis, nė nesirūpina.

Kaip LŽ teigė „Kitos knygos” direktorius Gediminas Baranauskas, ši leidykla buvo įkurta kaip alternatyva leidybos rinkoje vyraujančioms tendencijoms. „Leidyklos, kaip kultūriniai institutai, apmiršta – milžiniškos leidyklos tampa stambaus verslo įmonėmis. Kita vertus, atsiranda mažų alternatyvių leidyklų, kuriose dirba vos keli žmonės”, – sakė pašnekovas.

G.Baranauskas sutinka, kad kai kurios jo vadovaujamos leidyklos leidžiamos knygos užsienyje jau seniai tapusios klasika. „Pasaulyje mažos leidyklos neleidžia tokių autorių kaip Kurtas Vonnegutas ar Charlesas Bukowskis kūrinių – juos leidžia didžiosios leidyklos”, – nurodė veiklos skirtumus G.Baranauskas.

Anot jo, alternatyvi leidykla, skirtingai nei dauguma kitų, pati knygų neplatina – visas išleistas knygas patiki platintojams. Direktorius pripažįsta, jog tam, kad leidykla išsilaikytų, vis dėlto tenka žaisti ir pagal rinkos diktuojamas taisykles.

„Pasaulyje grynų produktų būna labai retai. Jei užsiimi ūkine veikla, tai ir būna verslas, kuris tave išlaiko, – kalbėjo G.Baranauskas. – Kita vertus, knygas leidžiame ne dėl to, kad iš to pelnytumės. Tai darydami dar bandome ir išgyventi. 40 proc. mūsų leidžiamų knygų – nekomerciniai projektai.” Antai Richardo Brautigano knyga „Upėtakių žvejyba Amerikoje” G.Baranauskui atrodo išskirtinė dėl netradicinės hipiškos literatūros.

Principai pritaikomi

Leidyklos „Vario burnos” direktoriaus Tomo S.Butkaus teigimu, jų gaminama produkcija nekomercinė – nesiorientuojama į rinkodaros dėsnius ir pelno nesiekiama.

„Dabar visi leidžia tai, ko tikisi pirkėjas. O man patinka mažo tiražo ir mažos knygos, kurios pagal žanrą netelpa į kokią nors klasifikaciją”, – aiškino veiklos koncepciją T.S.Butkus. Alternatyvūs leidiniai, palyginti su kitomis panašaus pobūdžio knygomis, brangūs.

„Mūsų leidžiamą produkciją pavadinčiau „čiabukais”. Tai tarpinis variantas tarp industrinės leidybos ir autorinio, rankų darbo: ant knygos viršelio klijuojamos kavos pakuotės, kiaulių odos skiautės, naudojami kiti netradiciniai sprendimai”, – dėstė T.S.Butkus, kuriam per 15 veiklos metų teko leisti tiek pogrindines brošiūras, tiek korporatyvines knygas. Jis tikino, kad netradiciniai sprendimai, taikomi leidyboje, gali būti sėkmingai pritaikomi ir versle. Antai Manto Gimžausko poezijos knyga, kurią drauge išleis „Kitos knygos” ir „Vario burnos”, pasak T.S.Butkaus, bus įspūdingiausia iš visų, kokias tik jam teko leisti. Vien popierius bus naudojamas net trijų rūšių.

Kaip vieną knygų platinimo būdų leidėjas nurodė platinimą iš rankų į rankas. „Bet kai knygų tiražai dideli, reikia ieškoti kitų variantų”, – sutiko T.S.Butkus.

Jo teigimu, tokią knygą išleisti gali kainuoti ir 5, ir 15 tūkst. litų. Daugelį brangių, tačiau šalies kultūrai svarbių projektų remia Kultūros ministerija ir įvairūs fondai.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.