Būtina iš esmės reformuoti Valstybės gynimo tarybos (VGT) sudarymo ir veiklos principus, įtraukiant į ją daugiau už saugumą bei užsienio reikalus atsakingų politikų, o kariuomenės vadui palikti tik patariamojo balso teisę. Taip Eltai penktadienį tvirtino krašto apsaugos ministro patarėjas teisės klausimais Dainius Žalimas, rengęs pažymą apie VGT reformavimo principus.
„Dabartinės VGT konstitucinė kompetencija ir sudėtis atspindi tarpukario praktiką – ji grindžiama siaurąja valstybės saugumo sąvoka, apsiribojančia tik gynybos klausimais. Tačiau dabartiniai iššūkiai nacionaliniam saugumui verčia peržiūrėti pasenusį konstitucinį VGT modelį”, – sakė D. Žalimas.
Anot jo, nacionalinio saugumo suvokimas turi aprėpti ne tik valstybės karinę gynybą, bet ir užsienio politiką, taip pat vidaus politinės, ekonominės ir socialinės sistemos raidą bei stabilumą.
„Dabar VGT pagal savo kompetenciją ir sudėtį nepajėgi tokių klausimų svarstyti. Maža to, užsienio politikos klausimams koordinuoti skirta Užsienio politikos koordinavimo taryba, kuriai vadovavo Prezidentas ir kuri galėjo bent jau užsienio politikos srityje papildyti trūkstamą VGT kompetenciją, buvo panaikinta”, – kalbėjo teisininkas.
Jo žodžiais, VGT ne kartą svarstė tokius nacionalinio saugumo klausimus, kurių priskyrimas jos kompetencijai yra abejotinas, nes atitinkamų sričių parlamentinių komitetų pirmininkai ir ministrai nėra VGT nariai, o posėdžiuose jie gali dalyvauti tik pakviesti be balso teisės.
Pasak D. Žalimo, daugelyje valstybių nacionalinio saugumo tarybos (NST) sudaromos iš politikų, atsakingų už nacionalinį saugumą, o ne politikai – pavyzdžiui, ginkluotųjų pajėgų vadas – paprastai nėra tikrieji NST nariai ir dalyvauja posėdžiuose turėdami tik patariamojo balso teisę.
„Pavyzdžiui, JAV NST vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų štabo viršininkas ir žvalgybos tarnybos vadovas dalyvauja su patariamojo balso teise. Latvijos NST pirmininkauja prezidentas, ją dar sudaro Seimo Pirmininkas, parlamentinių nacionalinio saugumo bei gynybos ir vidaus reikalų komitetų vadovai, gynybos, užsienio ir vidaus reikalų ministrai, Konstitucinio apsaugos biuro (VSD atitikmuo) vadovas, o ginkluotųjų pajėgų vadas ir generalinis prokuroras gali dalyvauti posėdžiuose tik su patariamojo balso teise”, – teigė D. Žalimas.
Anot jo, NST panašiai sudaryta ir Rusijoje – jai vadovauja prezidentas, jos nuolatiniai nariai yra Saugumo tarybos sekretorius, vyriausybės pirmininkas, užsienio reikalų ir gynybos ministrai bei FSB direktorius. Tuo tarpu kiti šios tarybos nariai, tarp jų ir generalinio štabo viršininkas, balso teisės neturi.
Teisininko teigimu, būtina keisti VGT pavadinimą ir tikslintini jos įgaliojimus. Jo žodžiais, reikia taip pat išplėsti VGT sudėtį, įtraukiant į ją Seimo Užsienio reikalų bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų pirmininkus, užsienio reikalų, vidaus reikalų ir finansų ministrus.
D. Žalimo nuomone, svarstytina, ar nereikėtų pakeisti esamų VGT sprendimų priėmimo taisyklių ir vietoj balsų daugumos nustatyti posėdžio dalyvių bendro sutarimo (konsensuso) principą.
„Konsensusas labiau atitiktų Tarybos kaip nacionalinio saugumo institucijų veiklą koordinuojančio konsultacijų mechanizmo prasmę”, – tvirtino teisininkas.
Kaip jau skelbė ELTA, Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas pritaria siūlymams išplėsti VGT sudėtį, tačiau kritikuoja planus išbraukti iš jos kariuomenės vadą.
„Manau, kad kariuomenės vadas gali būti (VGT. – ELTA) ir kaip žmogus, turintis didelę patirtį, ir kaip žmogus, atsakantis už valstybės gynybą, kuriam patikėta mūsų kariuomenė. Jo dalyvavimas yra prasmingas”, – teigė parlamento vadovas, komentuodamas dienraščio „Lietuvos rytas” praėjusią savaitę paskelbtą informaciją, esą Prezidento vadovaujamoje VGT gali atsirasti daugiau politikų, bet nelikti kariuomenės vado.
Anot A. Paulausko, jau pats VGT pavadinimas nurodo, kad jos posėdžiuose svarstomi su saugumu susiję klausimai, todėl „natūralu, kad kariuomenės vadas ten dalyvauja ir, matyt, ne paskutinį žodį taria tokiais klausimais”.
Pagrindinis šalies įstatymas šiuo metu numato, kad svarbiausius valstybės gynybos klausimus svarstančią ir koordinuojančią VGT sudaro Prezidentas, Ministras Pirmininkas, Seimo Pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas.
2005-08-19 11:53