Didžioji kaimynė ne tik šokdina Europą didindama energetikos išteklių kainas, bet ir pati kenčia dėl žaibiškai brangstančių degalų.
Rusijos žiniasklaida informuoja, kad degalų kainos šalyje beprotišku tempu auga jau pusantro mėnesio. Skaičiuojama, kad per tą laiką degalai pabrango net 15–20 proc.
„Vedemosti” skelbia, kad rinkoje jaučiamas degalų deficitas, o degalinės parduoda kuro likučius. „Kompanijos, užimančios 86 proc. didmeninės prekybos rinkos, sako, kad degalų turi tik savo tinklų degalinėms”, – teigė vieno iš nepriklausomų degalinių tinklų savininkas.
Manoma, kad taip Rusijoje siekiama atsikratyti nepriklausomais degalinių tinklais. Pastarieji, nors didmeninės benzino kainos auga labai sparčiai, stengiasi nedidinti mažmeninių degalų kainų, todėl dyzelinu jau prekiauja nuostolingai. Jei didmeninės kainos nemažės, degalinės bus priverstos radikaliai didinti kuro kainas.
Oficialiai teigiama, kad degalai brangsta dėl laikinai sumažėjusių naftos perdirbimo įmonių galingumų ir pabrangusios naftos. Nafta Rusijos vidaus rinkoje brango dėl kylančių pasaulinių naftos kainų ir padidėjusios mokestinės naštos.
Dūmos deputatai reikalauja, kad susiklosčiusią situaciją imtų spręsti premjeras Viktoras Zubkovas. Tyrimą ketina pradėti Federalinė antimonopolijos tarnyba. Ji rengiasi paprašyti stambių naftos perdirbimo kompanijų duomenų apie realizuotą produkciją.
Baiminamasi, kad brangstantys degalai privers didinti būtiniausių prekių kainas, tokiu atveju Rusijos pastangos įveikti infliacijos augimą nueis perniek.
Tarptautinėje rinkoje gerų naujienų taip pat nematyti. Venesuelos prezidentas Hugo Chavezas pareiškė, kad naftos kainos turėtų išsilaikyti 80–100 JAV dolerių už barelį. Pasak jo, nafta galėtų brangti įsiplieskus kariniam konfliktui tarp JAV ir Irano. „Jei JAV užpultų Iraną, naftos kaina galėtų šoktelti ir iki 200 JAV dolerių už barelį”, – sakė jis.