Didžioji dalis klaipėdiečių geriamąjį vandenį gauna iš nuotekomis teršiamos Minijos upės, kurios vandenį naudoja Klaipėdos miesto 3-ioji vandenvietė.
Minijos nebeterš
Priekulėje ir Gargžduose vis dar nemažai gyventojų neturi centralizuotos vandentiekio ir kanalizacijos sistemos, todėl teršiama Minija.
Pasak bendrovės „Klaipėdos vanduo” finansų direktorės Aldonos Jonaitienės, Priekulėje bus nutiesta po 13 kilometrų vandentiekio ir nuotekų tinklų. Pastarieji naująja 10 kilometrų slėgine linija bus prijungti prie Klaipėdos miesto valymo įrenginių Dumpiuose.
Gargžduose, kur nuotekų tinklai jau prijungti prie Klaipėdos nuotekų valyklos, bus nutiesta apie 21 kilometrų nuotekų, apie 13 kilometrų vandentiekio tinklų, rekonstruota 3,3 kilometro nuotekų tinklų. Gargžduose ir Priekulėje bus įrengta 12 nuotekų siurblinių.
„Priekulėje jau paklota 99 proc. slėginės linijos ir baigiama derinti nuotekų siurblinės projektą. Darbai Priekulėje turėtų būti baigti 2008-ųjų birželį, o Gargžduose – 2009-ųjų gegužę”, – sakė A.Jonaitienė.
Sumažės avarijų
2006-aisiais pradėtas įgyvendinti Klaipėdos vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros projektas, kurio vertė 75 mln. litų. 63 proc. šiam projektui reikalingų lėšų skyrė Europos Sąjungos sanglaudos fondas, Lietuvos Vyriausybė padengia 15 proc., o bendrovė „Klaipėdos vanduo” – 22 proc. reikiamos sumos.
„Klaipėdoje atlikta magistralinės aštuonių kilometrų ilgio nuotekų slėginės linijos rekonstrukcija padidins šios linijos patikimumą, sumažins avarijų ir aplinkos teršimo grėsmę.
Šio projekto įgyvendinimas eina į pabaigą – liko išbandyti kai kuriuos naujosios linijos ruožus, baigti sklendžių kamerų rekonstrukciją”, – teigė bendrovės finansų direktorė.
Dumblas nebedvoks
Modernizuojami ir išplečiami Klaipėdos nuotekų valyklos dumblo tvarkymo įrenginiai išgelbės miestiečius nuo nemalonaus kvapo, sklindančio iš dumblo saugyklos.
Anot A.Jonaitienės, nuotekų dumblo puvimo ir rūgimo proceso metu išsiskirsiančios dujos bus naudojamos elektrai ir šilumai gaminti.
„Tai ypač svarbu didėjant elektros ir kuro kainoms. Nauja dumblo saugojimo aikštelė, kurios tūris sieks apie 140 tūkst. kubinių metrų, leis nebenaudoti ir užkonservuoti jau beveik perpildytą senąją dumblo saugyklą”, – sakė ji.
Šis projekto komponentas turėtų būti įgyvendintas iki 2009-ųjų liepos. Šiuo metu yra vykdomi dumblo aikštelių statybos darbai ir baigiamas parengti technologinės dalies darbo projektas.
Anot finansų direktorės, Klaipėdos vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros projektas yra vienas iš sėkmingiausiai įgyvendinamų vandentvarkos projektų Lietuvoje. Tačiau procesą stabdo tai, kad dėl išaugusių kainų trūksta apie 30 mln. litų. Suradus trūkstamų lėšų, bus pasirašytos paskutinės dvi sutartys dėl tinklų plėtros Priekulėje ir Gargžduose.