Alimentus mokės ir valstybė

Nuo kitų metų pradžios valstybė ims rūpintis vaikais, kuriuos pamiršo išsiskyrę tėvai. Tačiau mažiesiems piliečiams skirti pinigai vargu ar galės patenkinti būtinuosius jų poreikius.

Mokės, kad nemirtų badu

Nuo sausio 1-osios Lietuvoje ims veikti Vaikų išlaikymo fondas.

Pagrindinė jo funkcija – valstybės biudžeto lėšas paskirstyti vaikams, negaunantiems teismo priteisto išlaikymo iš savo išsiskyrusių tėvų.

Lietuvoje jau tapo tradicija, jog skiriantis tėvams, teismui priteisus globą vienam sutuoktinių, kitas ima vengti mokėti alimentus.

Pasitaikė ir tokių atvejų, kad norintys išsisukti nuo alimentų tėvai darbdavių prašo oficialiai mokėti tik minimalų atlyginimą. Tuomet teismas negali priteisti vaikui realios jam priklausančios sumos.

Skriaudžiamais vaikais susirūpinusi valstybė dar 2006 metų pabaigoje įkūrė Vaikų išlaikymo fondą.

Numatyta, kad per 2008 metus iš valstybės biudžeto alimentų negaunantiems vaikams bus išmokėta apie 100 mln. litų.

Pagal įstatymą vaikui, negaunančiam pinigų iš šeimą palikusio tėvo ar motinos, kas mėnesį bus mokama ne daugiau nei 1,5 minimalaus gyvenimo lygio sumos. Šiuo metu ji siekia 195 litus.

Suma nedidės ir tuomet, jei teismo sprendime šeimą palikusiam tėvui yra nurodyta mokėti daug didesnę sumą, bet jis tokio reikalavimo nevykdo.

Dokumentai – be skubos

Anot socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėjos ryšiams su visuomene Aidos Žemaitytės, tėvai ar motinos, kuriems priklausytų pinigai iš Vaikų išlaikymo fondo, kol kas neturi skubėti tvarkytis reikiamų dokumentų.

„Galbūt alimentų vakar nemokėjęs tėvas juos pradės mokėti šiandien. Todėl alimentų negaunantys vaikus auginantys buvę sutuoktiniai be reikalo vargs, nes įstatymas atgaline data negalioja. Pinigai bus mokami tik tiems vaikams, kurie alimentų nesulauks nuo kitų metų sausio 1 dienos”, – aiškino A.Žemaitytė.

Tėvai, norėdami, kad jų vaikas gautų išmoką iš naujojo fondo, nuo kitų metų pradžios turi turėti teismo sprendimą. Jame turi būti nurodyta, kad išlaikymas vaikui yra priteistas mėnesio išmokomis.

Teismo sprendimas turi būti perduotas teismo antstoliui. Tėvai, kurie pretenduos į išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, turės pateikti pažymą iš antstolio, kad jų vaikas negauna visos ar dalies priteistos sumos.

Skolininkus persekios

Vaiko išlaikymui pinigų neskiriantis tėvas ar motina taps skolininku ne tik savo vaikui, bet liks skolingas ir valstybei. Visos valstybės įstaigos, kuriose žinomi žmonių asmens duomenys, darys spaudimą, kad skolininkai pradėtų mokėti savo vaikams.

„Gali būti, kad tokiam skolininkui dėl to bus sunkiau įsidarbinti”, – teigė A.Žemaitytė.

Ministerijos Šeimos, vaikų ir jaunimo departamento direktoriaus pavaduotoja Audra Mikalauskaitė aiškino, kad naujojo fondo administratorius turi teisę iš skolininko jo vaikui sumokėtus pinigus išsiieškoti su 5 proc. metinėmis palūkanomis.

Šių metų pradžioje Lietuvoje buvo 669 tūkst. vaikų. Iš jų apie 200 tūkst. gyvena nepilnose šeimose – tik su vienu iš tėvų.

Šalyje nėra tikslios statistikos, kiek vaikų po tėvų skyrybų negauna išlaikymo. Preliminariai spėjama, kad tokių vaikų yra apie 50 tūkst.