Į rūmus atveda nostalgija

Nepaisant to, kad Klaipėdos civilinės metrikacijos rūmai baigia nušiurti, jaunavedžiai vis tiek čia veržiasi duoti santuokos įžadus. Daugybė jaunųjų atskuba ne tik iš Klaipėdos, bet ir iš kitų miestų.

Nyksta puošmenos

Šį mėnesį sukako 27 metai, kai šiuose rūmuose pradėjo veikti Klaipėdos civilinės metrikacijos skyrius.

Kadaise itin puošniai atrodęs raudonų plytų pastatas nebeatitinka šio laikmečio dvasios.

Tiek kai kurios rūmų išorės, tiek interjero detalės daugeliui jaunavedžių primena sovietinius laikus.

Bėgant metams nyksta rūmų puošmenos.

Prie pagrindinio įėjimo stūksantys vandens baseinėliai seniai paversti savotiškomis šiukšlių dėžėmis. Vandens juose būna tik tada, kai palyja. Rūmus juosianti raudonų plytų siena byra. Vakar gulėjo nukritęs vienas iš sieną puošusių bokštelių. Šios sienos puošmenos krenta ne pirmąkart.

Poras šildo vėjeliu

Šiam raudonų plytų pastatui kelis kartus buvo atlikti einamieji remonto darbai: pakeisti langai, stogas ir virš įėjimo esantys stogeliai, remontuotos didžioji ir mažoji santuokų įregistravimo salės, jaunavedžių kambariai, tualetai, renovuota šildymo sistema.

Tačiau, kaip pastebėjo Klaipėdos savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Gražina Misevičienė, tokio efekto, kokio tikėtasi, po šių remontų nepavyko sulaukti.

„Kas iš to, kad pakeitėme langus, renovavome šildymo sistemą. Pastatas yra senas. Jo sienų pralaidumas – prastas, todėl viduje nešilta. Kad salėse, kuriose registruojamos santuokos, nebūtų šalta, žiemą įjungiame šiltą vėjelį“, – atskleidė vedėja.

Pašnekovė teigė, kad, sumažėjus santuokų skaičiui, apeigų rūmai, kurių išlaikymas – nepigus, šiandien yra per dideli. Dabar tuokiasi trečdaliu mažiau porų, nei tik pastačius rūmus. 1980 metais čia kasmet būdavo sutuokiama per 2 tūkst. porų, o dabar – apie 1400.

Padėtis – ne blogiausia

Kad rūmams būtinas kapitalinis remontas, G.Misevičienė sakė ir Lietuvos teisingumo ministrui Petrui Baguškai, kai jis dar sausį lankėsi Klaipėdoje.

Tačiau ministras neskubėjo žadėti tam skirti lėšų, patikindamas, kad, palyginti su kitais santuokų rūmais, kuriuose teko lankytis, Klaipėdoje padėtis ne pati blogiausia.

Vis dėlto Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja neprarado vilties, kad iki 30-ojo rūmų jubiliejaus juos pavyks kapitališkai suremontuoti. Todėl jau kelerius metus valstybės investicijų programai teikiami projektai, kad pavyktų remontui gauti valstybės lėšų.

G.Misevičienė mano, kad rūmus pavyktų greičiau kapitališkai suremontuoti, jeigu jie priklausytų savivaldybei, o ne valstybei. Kol kas savivaldybė rūmus valdo tik patikėjimo teise. Teisingumo ministerijos Viešųjų ryšių tarnybos vedėjas Kęstutis Saldžiūnas aiškino, kad apie Klaipėdos santuokų rūmų padėtį ministras žino.

Bet esą ne ministerija turėtų rūpintis rūmų kapitaliniu remontu. Dėl pinigų remontui Klaipėdos savivaldybė turėtų kreiptis į Vyriausybę. Teisingumo ministerija, anot K.Saldžiūno, gali padengti tik kanceliarines išlaidas.

Apeigos žavi ir juokina

Nepaisant prastos pastato padėties, Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojos stengiasi, kad jaunavedžių santuokos būtų įregistruotos ne tik formaliai, o ceremonijoje būtų prasmingų apeigų.

Viena tokių – perdavimas žiedų, kuriuos ant padėklo jaunavedžiams grakščiai įteikia tautiniais rūbais vilkinti mergina.

Ši apeiga, kuri vienus žavi, o kitiems sukelia šypsenas, išskiria Klaipėdos civilinės metrikacijos skyrių iš kitų. Nė viename kitame Lietuvos mieste nieko panašaus nėra.

G.Misevičienė aiškino, kad apeiga yra prasminga. Prieš pateikiant žiedus jaunavedžiams, jie laikomi ant stovelio, po kuriuo yra juos šildanti elektros lemputė.

Tai tarytum šeimos židinio simbolis. Anot pašnekovės, tai, kad žiedus jaunavedžiams perduoda tautiniais drabužiais vilkinti lietuvaitė, ypač žavi Klaipėdoje besituokiančius užsieniečius.

Vilniuje šventė nepatiko

Klaipėdoje pageidauja tuoktis ir kituose miestuose gyvenantys jaunuoliai. Tačiau G.Misevičienė abejojo, ar kitur gyvenantys žmonės įregistruoti savo santuokas Klaipėdoje nori tik todėl, kad jiems patinka uostamiesčio Santuokų rūmai. Daug įtakos tam turi šalia esanti jūra.

Klaipėdietė Julija su iki vedybų Vilniuje gyvenusiu Audriumi nė nesvarstė galimybės įregistruoti santuoką Vilniuje. Prieš pusantrų metų pora tuokėsi būtent Klaipėdos civilinės metrikacijos skyriuje.

Pasirinkti šį Civilinės metrikacijos skyrių jaunavedžiai nusprendė dėl nostalgijos ir dėl nemalonios patirties, išgyventos Vilniaus santuokų rūmuose. Likus pusmečiui iki savo pačių vestuvių, pora dalyvavo Audrio sesers tuoktuvėse Vilniuje.

„Pasibaisėjome tiek sostinės Santuokų rūmais, tiek ten vykusia švente. Patalpos Vilniaus santuokų rūmuose buvo šaltos, nejaukios. Stebint Metrikacijos skyriaus darbuotojų elgesį su jaunavedžiais susidarė įspūdis, kad jais norima kuo greičiau atsikratyti. Atrodė, kad dalyvavome ne vestuvėse, o buvome policijos Pasų poskyryje“, – bodėjosi Julija.

Kitokį įspūdį moteriai paliko atmosfera Klaipėdos civilinės metrikacijos skyriuje, kur tekėjo ji pati.

„Nors ir čia rūmai dvelkia sovietmečiu, juos jaukesnius pavertė geras darbuotojų elgesys su mumis. Klaipėdos santuokų rūmus pasirinkome ir todėl, kad uostamiestyje abu gimėme. Be to, čia susituokė ir mano tėvai“, – aiškino pašnekovė.

Atsisakė fonogramos

Klaipėdos civilinės metrikacijos skyriuje savo sutuoktuves nusprendė įregistruoti ir dainininkai Vilius Tarasovas bei Violeta Riaubiškytė. V.Tarasovas teigė, kad santuoką nusprendė įregistruoti gimtajame mieste taip pat dėl nostalgijos.

„Čia tuokėsi daug mano draugų. Be to, man labai patinka mūsų „zagso“ skverelis. Čia pasitrainiota ir su draugais bei draugėmis, ypač kai mokiausi S.Šimkaus konservatorijoje. Daug laiko praleidome ant rūmų fontano bortų ir palei sieną esančių suoliukų“, – prisiminė dainininkas.

Pašnekovas labai nepeikė Civilinės metrikacijos skyriaus pastato. Tačiau neslėpė, kad jam labiau patiktų, jei pastatas būtų ne sovietinės architektūros, o būdingas Klaipėdos kraštui. Dėl ceremonijos V.Tarasovas taip pat neturėjo daug priekaištų, teigdamas, kad kiekvienas gali šventę pats pagyvinti. Dainininkai atsisakė per vestuves rūmuose leidžiamos fonogramos ir nusisamdė styginių kvartetą, kurie per ceremoniją grojo gyvai.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.