Vilniaus miesto tarybos narys Vidmantas Martikonis Vilniaus apygardos teismui trečiadienį paliudijo, kad buvęs sostinės meras Artūras Zuokas jam yra prasitaręs, kad esą Vilmanto Drėmos balsas kainavo „daugiau nei šimtą tūkstančių”.
„Kad kainavo, tai kainavo, ką darysi”, – prisiminė A.Zuoko žodžius liudytojas.
Pasak V.Martikonio, pokalbį girdėjo tuometiniai tarybos nariai – Stanislovas Šriūbėnas ir Laurynas Kuzavas.
Liudytojo teigimu, A.Zuokas apie tai prasitarė per pokalbį senajame savivaldybės pastate Gedimino prospekte.
Politikai dar pašmaikštavo, kodėl vieni turi balsuoti nemokamai, o kitiems reikia mokėti.
V.Martikonis apie šias aplinkybes pirmiausia papasakojo žurnalistams po pirmojo savo liudijimo Vilniaus apygardos teismui spalio 5 dieną.
Po žiniasklaidos pranešimų, valstybės kaltintojas, Generalinės prokuratūros prokuroras V.Martikonį paprašė iškviesti į teismą dar kartą.
Proceso dalyvių paklaustas, ką galėjo mokėti A.Zuokas – litų, eurų, ar kuo kitu – verslininkas ir vienu turtingiausiu tarybos nariu laikomas V.Martikonis atsakė, kad „šimtą tūkstančių Lietuvos banko bilietų”.
A.Zuokas oponento liudijimus vadino melagingais ir išgalvotais. Išteisintas politikas yra atsisakęs duoti bet kokius parodymus teismui.
Byla dėl Vilniaus mero rinkimų 2003-siais Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama jau trečią kartą. Byla grąžinta nagrinėti Aukščiausiojo Teismo valia.
Pernai gruodį Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija panaikino 2005-ųjų kovo 30 dieną priimtą Vilniaus apygardos teismo nutartį atmesti prokurorų skundą dėl kaltinamųjų išteisinimo ir bylą Vilniaus merui A.Zuokui bei trims su koncernu „Rubicon group” susijusiems asmenims ir grąžino nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Grąžinti bylą į Vilniaus apygardos teismą nagrinėjimui apeliacine tvarka teisėjų prašė Generalinė prokuratūra.
Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad prokurorų skundą nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų – neanalizavo visų įrodymų ir argumentų, neištaisė pirmosios instancijos teismo klaidų, o apygardos teismo nutartis neatitiko nustatytos formos ir turinio. Esminiai pažeidimai sutrukdė išnagrinėti bylą ir priimti sprendimą.
Liberalcentristų lyderis A.Zuokas šiemet po savivaldybių tarybų rinkimų Vilniaus mero postą užleido liberaldemokratui Juozui Imbrasui.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2005-ųjų vasario 4 dieną A.Zuoką ir kartu su juo teistus Darių Leščinską, Andrių Janukonį bei „Rubicon group” vairuotoją Svajūną Naviką išteisino byloje dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų teise tarybos nariui V.Drėmai.
Kaltinamajame akte buvo rašoma, kad 2003 metų kovo-balandžio mėnesiais A.Zuokas, siekdamas, kad mero rinkimuose balandžio 9 dieną V.Drėma balsuotų už jį, esą nurodęs verslo įmonių grupės „Rubicon group” vadovui A.Janukoniui per bendrą pažįstamą D.Leščinską perduoti V.Drėmai kyšį – 20 tūkstančių litų. Tačiau V.Drėma imti šį kyšį atsisakęs.
Bylos duomenimis, kad atiduotų balsą už A.Zuoką, V.Drėmai buvęs pasiūlytas didelės vertės projektavimo sandoris – už projektavimo darbus architekto specialybę turinčiam V.Drėmai A.Zuoko nurodymu D.Leščinskas avansu esą sumokėjo 45 tūkst. litų.
Generalinė prokuratūra siekė, kad A.Zuokas būtų pripažintas kaltu dėl Vilniaus tarybos nario V.Drėmos papirkimo, jo laisvės neteisėto atėmimo ir jam būtų skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant dvejiems metams, bei 100 minimalių gyvenimo lygių (12,5 tūkst. litų) bauda. Tokia pati bausmė buvo siūlyta ir įmonių grupės „Rubicon group” vadovui A.Janukoniui.
Bendrovės „Ogmios astra” valdybos pirmininką D.Leščinską buvo siekiama nuteisti pusantrų metų kalėti, bausmės vykdymą atidėti metams bei skirti 80 MGL (10 tūkst. litų) baudą. „Rubicon” vairuotojui S.Navikui buvo siūlyta skirti 10 tūkst. litų baudą.
Į posėdį trečiadienį neatvyko išteisintasis D.Leščinskas ir nukentėjusysis V.Drėma.
Išteisintojo advokato teigimu, D.Leščinskas negalėjo atvykti dėl kelionėje iškilusių nesklandumų – naktį iš užsienio grįžo, dingo jo bagažas.
V.Drėma teismui pranešė, kad serga, kolegijai buvo pateikta nedarbingumo pažymėjimo kopija.
Teismas ketina apklausti nukentėjusįjį, todėl gydymo įstaigos, kurioje jis gydosi, teismas teirausis, ar pacientas dėl savo sveikatos būklės gali duoti parodymus ar teks paskelbti byloje esančius jo liudijimus.
„Noriu patikinti, kad nevengiu ir neatsisakau duoti parodymų”, – teismui rašo V.Drėma.
Jo advokatas teismui pasakojo, kad jo klientui dėl jaudulio sukasi galva.
„Teismui teks rengti išvažiuojamąjį posėdį?”, pasiteiravo teisėjų kolegijos pirmininkė Virginija Popovienė.