Nuo dešros iki nešiojamos garinės pirties – vis daugiau lietuvių šiandien šiuos produktus ir prekes įsigyja neiškišdami nosies iš namų. Populiarėjančio internetinio verslo atstovai trina rankas ir džiaugiasi, kad tokį apsipirkimo būdą Lietuvoje jau „atrado” net gyvenantys kaimuose.
Prekyba internetu šalyje greitu laiku ims klestėti – prognozuoja elektroninio verslo tyrimų rezultatai. Sėkme įsitikinę verslininkai vienas po kito steigia virtualiąsias parduotuves. Šioje rinkoje suaktyvėjus konkurencijai, vartotojai viliojami mažesnėmis nei prekybos centruose kainomis, proginėmis akcijomis ir laiko taupymu.
Šią savaitę rinka pasipildė dar viena, kaip teigiama, pačia didžiausia internetine parduotuve Lietuvoje, pirkėjams siūlančia net 4000 prekių rūšių ir 140 garsių prekinių ženklų produkciją.
Idėjos autoriai pristatydami portalą teigia, jog jų internetinė parduotuvė – alternatyva eismo kamščiams mieste ir eilėms parduotuvėse, kurios dažną pirkėją priverčia nepasiekus savo tikslo su tuščiais krepšiais pasukti namų link.
Užpildo laisvą nišą
Šiuo metu Lietuvoje veikia apie 120 internetinių parduotuvių, tačiau daugiau nei pusei jų prekyba tokiu būdu yra tik papildoma verslo paslauga „tikrų” parduotuvių pirkėjams.
Realiai vien tik elektroniniu verslu užsiima apie 50 įmonių. Šis skaičius nuolat keičiasi, vienos parduotuvės nutraukia savo veiklą, kitos – ateina į rinką.
Didžiausio elektroninės prekybos portalo Lietuvos rinkoje bizzon.lt sumanytojai vartotojų patogumui visas esamas prekes suskirstė į 6 pagrindines klases: elektronikos, buities technikos, biuro prekių, kosmetikos, prekių vaikams bei sporto ir turizmo prekes.
Neprekiaujama tik maisto produktais ir drabužiais, tačiau ir šios minties portalo įkūrėjai neatsisako. Portalo savininkai prieš jo paleidimą keletą metų analizavo ir stebėjo elektroninės komercijos tendencijas Lietuvoje. Jie mano, kad didžiausias virtualus prekybos centras netolimoje ateityje taps rimtu konkurentu realioms parduotuvėms, juolab kad šiandieninė situacija tam palanki.
„Žmonės pradėjo skaičiuoti ne tik savo pinigus, bet ir laiką, jei jau dabar mieste piko valandomis praleidi kamščiuose po porą valandų, tai kas tuomet dėsis Kalėdų laikotarpiu? Štai mūsų siūloma alternatyva – perki internetu, išvengi visų nemalonumų, tokių kaip kamščiai gatvėse, eilės prie parduotuvių, piktos ir nekompetentingos pardavėjos ir, neduok Dieve, kelionės iš vieno prekybos centro iki kito. O čia – grįžai namo, išsirinkai prekes ir ramiai džiaugiesi namų aplinka, kol atneš iki durų”, – teigia Marius Galadauskas, UAB „Arvarus”, įkūrusios bizzon.lt pardavimų vadovas.
Pasiūla
Panaršę internete įsitikinome, jog neišeinant iš namų šiandien Lietuvoje galima įsigyti ko tik širdis geidžia – maisto produktų, gyvūnų ėdalo, vaistų, knygų, alkoholio, buities prekių, baldų, apatinių rūbų, kosmetikos ir t.t.
Yra portalų, pirkėjams siūlančių tokių įmantrių dalykų, kokiais neprekiauja nė viena parduotuvė. Pavyzdžiui, nešiojama garinė pirtis. Skelbiama, jog sėdint į dėžę panašiame įrenginyje, nieko neveikiant galima mesti svorį. „500 kalorijų – per 20 minučių. Svorio neteksite tiesiog sėdėdami”, – rašo virtualūs pardavėjai. Vartotojai viliojami ypatingais gariniais puodais, klausos aparatais ir net anticeliulitinėmis kapsulėmis, kurias reikia įmesti į vandenį skalbiant apatinį trikotažą.
Internetu užsakomų knygų pardavimas paneigia nuogąstavimus, esą žmonės nebeskaito knygų.
„Nuo meilės romanų iki kodeksų”, – pasiūlą apibūdina portalo „Mūsų knyga” Prekybos ir marketingo skyriaus vadovė Laima Sutkutė.
Jos teigimu, užsakymų būna kasdien. Ypač dažnai urmu knygas perka mokyklos ir įvairios įmonės.
„Mūsų klientai ne tik iš didmiesčių, sulaukiame užsakymų iš tokių kampelių, kad tenka jų ieškoti žemėlapiuose”, – sako L. Sutkutė.
Pristatymas
Vienų portalų prekes į bet kurią Lietuvos vietą pristato kurjeriai, kiti tai daro patys. Paslauga užsakovui kainuoja nuo 5 iki 10 litų. Taikomos ir nuolaidos, pavyzdžiui, užsakius prekių už didesnę nei 100 litų sumą, pristatymas yra nemokamas.
Prekės pirkėjus pasiekia per dieną arba keletą dienų, priklausomai nuo pirkėjo gyvenamosios vietos.
Viename iš portalų rašoma, kad nepatikusią prekę galima sugrąžinti net ir tuomet, jeigu, pavyzdžiui, pamačius iš arti, nepatiko gaminio spalva ar faktūra. Tikinama, kad pinigai grąžinami iš karto – tokios išlygos pirkėjams suteikiamos kompensuojant vieną iš didžiausių šios prekybos minusų – įsigyjant prekę internetu nėra galimybės jos paliesti, apžiūrėti savo akimis.
Tačiau beveik visi pirkiniai, siūlomi virtualioje erdvėje yra 10-15 proc. pigesni nei parduotuvėse.
„Mūsų klientai pasakoja, kad norimas knygas pirmiausia apsižiūri knygynuose, tuomet sėda prie kompiuterio ir užsako. Jie pasiskaičiuoja, kad net mokant už pristatymą internetu pirkti pigiau”, – tikina L. Sutkutė.
„Vakarų ekspreso” apklaustų portalų atstovai pažymi, jog neišeidami iš namų dažniausiai apsiperka 20 – 35 metų amžiaus vartotojai.
Vis daugiau užsakymų sulaukiama iš kaimų ir rajonų. Pavyzdžiui, startavus bizzon.lt portalui, patys pirmieji užsakovai buvo iš Mažeikių rajono.
Patogus atsiskaitymas
Elektroninio verslo atsiskaitymo už pirkinius sistema yra lanksti.
Daugumoje virtualių parduotuvių už prekes vartotojai gali atsiskaityti 4 būdais: 1-asis – naudojantis viena iš elektroninės bankininkystės sistemų. Pasirinkus šį apmokėjimo būdą, pirkėjas iš karto pateks į savo banko internetinės bankininkystės puslapį, kuriame reikės patvirtinti jau paruoštą pavedimo formą. 2-asis – kredito kortelėmis.
Taip pat atsiskaitoma banko pavedimu, po užsakymo pervedant pinigus į nurodytą sąskaitą bet kuriame iš bankų, įrašant užsakymo numerį. Pirkti galima ir išsimokėtinai.
Tiesa, kai kurie portalai perspėja, jog už prekių pristatymą savaitgaliais arba už sunkių krovinių užnešimą į viršutinius aukštus teks atsiskaityti grynaisiais.
Virtualus prekybos centras bizzon.lt skelbia, kad už savaitgalius užsakovui teks sumokėti 10 litų, už sunkių krovinių pristatymą – apie 20-30 litų.
Minusai
Pagrindinė elektroninės prekybos nesėkmės priežastis – efektyvumo trūkumas. Dalis verslininkų atsisako e. prekybos, nes negali įsitikinti jos efektyvumu. Kiek efektyvus yra šis pardavimo būdas, priklauso nuo to, ar profesionaliai jis yra organizuojamas.
Tarkim, 19 Europos šalių veiklą plėtojantis portalas topshop.lt pirkėjus suranda padedant televizijai, kurioje nuolat sukasi pirkinių reklama.
Kiti platina informaciją tame pačiame internete arba ruošia bukletus. Treti samdo specialistus, turinčius e. verslo patirties, dirbusius užsienyje.
„Lietuviams neįprasta įsigyti daiktą prieš tai jo nepačiupinėjus, tačiau tai – tik laiko klausimas. Gyvenimui diktuojant, įpročiai keičiasi, jau dabar internetu kasmet apsiperka vis daugiau žmonių, o pažangių šalių pavyzdžiai rodo, jog šis verslas kyla lyg ant mielių”, – perspektyvomis tiki L. Sutkutė.
Sėkme tiki ir bizzon.lt įkūrėjai. Į šį projektą jie investavo 3,45 mln. Lt.
Tyrimai ir faktai
Lietuvos viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „SIC rinkos tyrimai” kartu su didžiausia Europos rinkos tyrimų kompanija „Taylor Nelson Sofres” (TNS) atliko elektroninio verslo plėtros apžvalgą. Jos metu buvo apklausta apie 43 tūkst. žmonių 36 valstybėse. Tyrimo duomenimis, per praėjusius metus interneto vartotojų, kurie prekes įsigijo neatsitraukdami nuo kompiuterio, skaičius išaugo net 50 proc. Kartu su TNS „SIC rinkos tyrimai” tokį tyrimą ateityje planuoja kartoti kiekvienais metais.
Pagal naujausius duomenis, visame pasaulyje prekes internetu perka apie 27 proc. interneto vartotojų. Lietuvoje, kur e. komercija dar tik žengia pirmuosius žingsnius, žmonių, apsiperkančių internetu, skaičius nėra itin didelis, tačiau tendencijos jau leidžia kalbėti apie sparčią e. verslo plėtrą. 3 proc. Lietuvos interneto vartotojų per internetą prekes perka nuolat.
Ryški e. verslo lyderė, kaip ir buvo tikėtasi, išliko JAV. Šioje šalyje prekes internetu perka daugiau nei trečdalis interneto vartotojų. 2000 metais šis skaičius buvo kiek mažesnis ir siekė 27 proc.
Tyrimo duomenimis, populiariausi pirkiniai internete vis dar yra knygos, kurias užsisako apie 26 proc. internautų, ir muzikinės kompaktinės plokštelės, kurias užsisako 17 proc. interneto vartotojų. Kiti populiarūs internetu perkami daiktai – drabužiai (13 proc.), maistas (8 proc.) ir kelionės, kurias užsisako 9 procentai interneto naršytojų