Tauta palikta už borto

Valdžia nepatenkinti lietuviai gali šaukti iki pamėlynavimo, piketuoti, rašyti tonas laiškų, tačiau politikai ir toliau nepajudinami tuščiai trins kėdes.

Taip yra dėl to, kad mūsų valstybėje politikų kontroliavimo mechanizmas tėra dūmų uždanga: realiai tauta neturi jokių šansų nei nuversti Seimo, nei atstatydinti veltėdį parlamentarą ar kitaip pilietinės iniciatyvos dėka paveikti valdžią.

„Vakarų ekspreso” kalbinti parlamentarai teigė, kad šią Seimo kadenciją nekreipiančių dėmesio į rinkėjus politikų apstu: vieni rūpinasi savo verslu, kiti apskritai nosį krapšto, todėl būtina sugalvoti ir įteisinti Seimo narių atšaukimo iš pareigų sistemą, valdomą rinkėjų.

Kaimynai jau sukilo

Tautos iniciatyvos politiniais klausimais beveik niekada nesulaukia trokštamo dėmesio.

Kasdien keliuose žūsta žmonės, vairuotojai siautėja, traiško vaikus, o Seimo nariai tarsi stručių būrys sukišę galvas dedasi nieko nematantys, tik kalba, tačiau nesugeba įstatymais užtraukti didesnę nei dabar atsakomybę avarijų kaltininkams.

Katino ašaras vietoje algų gaunantys mokytojai piketuoja, streikuoja, grasina žlugdyti egzaminus, o valdžia ciniškai šypsosi ir toliau, užuot sprendus aktualias socialines problemas, kiša milijonus į Valdovų rūmus, Afganistaną, didina valdininkų armiją.

Panašių sopulių kamuojami jau sukilo latviai: kaimyninės šalies Laisvųjų profsąjungų sąjunga renka tūkstančius parašų siekiant inicijuoti referendumą dėl teisės patiems piliečiams paleisti Seimą.

„Skėčių revoliucija” pramintame sambrūzdyje rodomas nepasitenkinimas dėl aukščiausio lygio valdžios korupcijos, o įvykiai Latvijoje primena Sovietų sąjungos saulėlydį, Baltijos šalių išsivadavimo laikus.

Lietuvos ambasados Latvijoje darbuotojai „Vakarų ekspresui” teigė, kad kaimynai ketina surinkti 10 tūkst. parašų, o tai įpareigotų latvišką Seimą svarstyti Konstitucijos pataisas, pagal kurias pati tauta referendumu galėtų nuversti parlamentą. Pagal dabartinę tvarką, tai padaryti gali tik prezidentas.

Lietuvoje situacija sąlyginiai geresnė: tereikia 15 žmonių iniciatyvinės grupės, tačiau ji turėtų surinkti net 300 tūkst. parašų visuotinam referendumui paskelbti. Pavyzdžiui, dėl priešlaikinių Seimo rinkimų. Tuomet reiktų daugiau nei pusės balso teisę turinčių Lietuvos piliečių pritarimo. Tai įtvirtinta Konstitucijoje.

Tačiau Lietuvoje trūksta teisinių mechanizmų išrinktiems, tačiau lūkesčių nepateisinusiems politikams pašalinti.

„Patys kalti”

Zenonas VAIGAUSKAS, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas

Politikų kontrolės mechanizmas Lietuvoje sudėtingas. Tauta yra suverenas, todėl pagal Konstituciją referendumu galima atšaukti visą Seimą, tačiau reikia 300 tūkst. parašų, daugiau nei pusės rinkėjų dalyvavimo ir pritarimo. Sunkiai įsivaizduoju, ar pavyktų tokia iniciatyva. Seimo nario atstatydinti piliečiai negali – įmanomas tik apkaltos parlamente procesas. Kitas dalykas – jei jau ir surinktų 300 tūkst. parašų, Seimas, matydamas tokią nepasitenkinimo bangą, pats save paleistų.

Konstitucijoje Seimo paleidimas referendumu nėra konkrečiai apibrėžtas: parašyta, kad referendumas rengiamas tik tautai svarbiais gyvenimo klausimais. Užtat teisiškai yra įforminta savivaldybės tarybos paleidimo procedūra, tačiau joje tauta nedalyvauja.

Tarybą paleisti gali Vyriausybė, tuomet įvedamas tiesioginis valdymas iki bus išrinkta nauja taryba. Taip jau buvo bandyta daryti 1993-aisiais Vilniuje, tačiau bandymai žlugo. Lietuvoje atvejai, kai tautos iniciatyva būtų atšaukti politikai, – labai reti.

Kita vertus, ar naujas Seimas garantuos geresnį gyvenimą? Man apskritai apmaudu, kai mūsų parlamentas yra nuolat keikiamas, tarsi jis būtų primestas kitos valstybės. Seimą rinkome mes, rinkėjai. Sugriovus Seimą tikrai nebus įtvirtintas valstybingumas. Tiesiog reikia eiti balsuoti.

Partijų, politikų pasirinkimas – didelis, suvaržymų balsuoti nėra, tačiau prie urnų ateina vos 40 proc. rinkėjų. Rinkime aktyviau, atsakingiau, ir nereikės skųstis. Patys išsirenkame valdžią, o po to ją niekiname.

„Laikas keisti Konstituciją”

Eligijus MASIULIS, Seimo narys

15 metų galiojančią šalies Konstituciją jau laikas keisti. Ji buvo priimta gūdžiais laikais, kai mes bijojome sovietinės valdžios, todėl Konstitucijoje įtvirtinta daug mūsų nacionalinės valdžios institucijų apsaugos mechanizmų. Dabar laikai pasikeitė, todėl senos normos atgyveno. Matome, kad po 15 metų Lietuvoje politinė sistema pradėjo išsigimti, tad Konstitucija nebeatitinka laikmečio situacijos.

Dabar visuomenė į valstybės valdymą įsikišti gali labai minimaliai. Todėl vis mažiau žmonių ir ateina balsuoti, rinkėjai negali dalyvauti politiniame gyvenime. Mes vis klausiame, kodėl Lietuvoje nėra aktyvios pilietinės visuomenės? Todėl ir nėra – piketuok, streikuok, tačiau niekas nesikeis. Žmonės spjauna į valstybę ir bando kapstytis patys. Tie Konstitucijos saugikliai, saugantys Seimą, yra politinė atgyvena, reikia laužyti tas normas ir leisti visuomenei pačiai kontroliuoti tiek politikus, tiek ir savo gyvenimą.

Teigiamu postūmiu jau galima laikyti iniciatyvą įtvirtinti teisę piliečiui kreiptis į Konstitucinį Teismą. Kol kas tai padaryti gali tik Seimas, jo nariai, Vyriausybė ar prezidentas.

Pavyzdžiui, įstatymo leidybos teisę turi ir piliečiai, tačiau reikia surinkti net 50 tūkst. parašų. Tai – per aukšta kartelė. Yra buvę, kai įstatymų pataisas inicijuoja partijos, tačiau kad tai padarytų piliečiai – ne. Kitas neva piliečiams skirtas instrumentas – Seimo Peticijų komisija, kuri nagrinėja žmonių skundus dėl, jų manymu, netinkamų įstatymų. Tačiau niekas Seime nenori vadovauti šiai komisijai, nes 99 proc. skundų atmetami. Ta komisija – tik akių dūmimas.

Seime buvo pradėta kalbėti apie vadinamųjų vienmandatininkų atšaukimo iš parlamento įteisinimą, tačiau visi dokumentai jau baigia sudūlėti stalčiuose.

Bandyta pasiekti, kad pusė ar du trečdaliai apygardos rinkėjų galėtų atšaukti savo išrinktą Seimo narį, jei jis tiesiog nedirba ar daro žalą. Iniciatyva žlugo, ji prisimenama nebent prieš rinkimus akims dumti. Realiai Lietuvoje politikų kontroliavimas piliečių iniciatyva neveikia. Norint pasiekti, kad demokratijos mechanizmas veiktų, reikia įteisinti tokią sistemą, tuomet ir žmonės aktyviau balsuos.

„Rėksniai nereikalingi”

Vytautas ČEPAS, Seimo narys

Lietuvoje trūksta ne rėksnių, piketuotojų, nerealius reikalavimus valdžiai žeriančių nepatenkintųjų, o „sveikų” iniciatyvų, inteligentijos dalyvavimo valstybės valdyme.

Žinoma, pati sistema kalta, kad nėra piliečių iniciatyvos. Inteligentai į tą košę nelipa, o ta rėksnių masė įtakos jokios neturi. Žinoma, reikėtų sukurti mechanizmą, kaip piliečiai galėtų atšaukti Seimo narį: tiek išrinktą pagal sąrašą, tiek vienmandatėje apygardoje, nes pagal Konstituciją Seimo nariai visi yra lygūs. Tik viską reikia daryti civilizuotai.

Dabar Seimas vegetuoja, mažumos Vyriausybė nesugeba atlikti jai pavestų funkcijų, tad parlamentas galėtų pats save paleisti.

Į šios kadencijos Seimą žmonės išrinko labai daug populistų, kiti vien savo verslu rūpinasi, racionaliai dirbančių – labai nedaug, jėgų nepakanka. Daug kas tiesiog „dėjo skersą”. Reikia sukurti rimtą visuomeninę instituciją, kuri kvėpuotų kiekvienam parlamentarui į nugarą, galėtų jį atšaukti, kontroliuoti. Dabar politikų reguliavimo svertai skendi tirštame rūke.

„Atšaukime kas 4 metus”

Česlovas JURŠĖNAS, Seimo pirmasis vicepirmininkas

Lietuvoje galioja laisvojo mandato principas. Atsisakyta imperatyvinio mandato, kuris buvo taikomas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Žečpospolitos laikais. Tuomet politikai būdavo parenkami, nurodoma, ką daryti, pateikiamos instrukcijos, ir bet kada galima buvo pašalinti tokį žmogų iš pareigų. Dabar pagal Konstituciją mandatas yra laisvas, garantuotas neatšaukiamumas, užtikrintas atstovavimas tautai. Pašalinti Seimo narį galima tik apkaltos būdu. Žinoma, Lietuvoje politikų veiklos reguliavimas yra ribotas, tačiau tai galima daryti per eilinius Seimo rinkimus. Jei parlamentaras kvailas, nedoras, nevykdo savo funkcijų, pažadų – jo tiesiog neišrinks. Manau, 4 metų užtenka politikų reguliavimui. Jei mes kaskart, susidūrę su sunkumais, perkratysime Seimą, ar bus geriau? Nemanau.