Rusijos parlamentui balsavus už Vladimiro Putino pasiūlytą ĮGES moratoriumą, Europa atsidūrė pato situacijoje: NATO laukia, kad Rusija vykdytų Stambulo įsipareigojimus, o Maskva teigia nieko nežadėjusi.
Trečiadienį Rusijos Valstybės Dūma darniai ir sutartinai balsavo už prezidento V.Putino pateiktą įstatymo projektą dėl Įprastinės ginkluotės Europoje (ĮGES) sutarties moratoriumo Rusijos teritorijoje. Kitokių balsavimo rezultatų ir nereikėjo laukti, juk projektą pateikė pats prezidentas! Stebina kitkas. Kremliaus sprendimas „sustabdyti” dalyvavimą sutartyje, pirmiausia yra teisinis absurdas – sutartyje nenumatytas joks „sustabdymas” ar „moratoriumas”. Be to, Maskva priėmė neigiamą sprendimą, kai JAV aiškiai leido suprasti, kad sutinka padaryti Rusijai gana dideles nuolaidas.
Diplomatinis vandalizmas
Tiek NATO, tiek Rusija puikiausiai suvokė, kad šioje situacijoje svarbiausia yra ne ginčas, kas ir kiek tankų gali turėti Europoje, o principinis siekis civilizuotai derinti pozicijas. Dabar Europa atsidūrė aklavietėje – derybų procesas tiesiog nutrauktas. Tiesioginės grėsmės tai nekelia nei Europai, nei Rusijai – juk nė viena šalis nesirengia kariauti. Kur kas svarbiau, kad NATO ir Rusija tiesiog nesugebėjo susitarti. Nuo 1999 metų Stambulo susitikimo, abi šalys savo derybines pozicijas grindė tokiais skirtingais argumentais, kad jų suderinti buvo tiesiog neįmanoma.
Pamiršti susitarimai
Vadinamieji Stambulo susitarimai buvo skirti tam, kad ĮGES būtų pritaikyta naujai geopolitinei situacijai Europoje. Buvo pasirašytas naujasis ĮGES variantas ir lydimieji dokumentai. Tačiau būtent šie dokumentai ir tapo pagrindine kliūtimi ratifikuojant susitarimą. Rusija beveik iš karto pareiškė, kad pažadas išvesti kariuomenę iš Moldovos ir Gruzijos nėra ĮGES dalis, todėl jo vykdyti tiesiog nėra būtina. Be to, iki pat šios dienos Rusija ir NATO nesutaria, kur iš tiesų baigiasi Moldovos ir Gruzijos teritorija? Vakarai reikalauja, kad Maskva iškeltų karines bazes iš Padniestrės (Moldova) ir Abchazijos (Gruzija), o Rusija aiškiai leidžia suprasti, kad nelaiko šių separatistinių regionų minėtų valstybių teritorija. Tai antradienį pakartojo specialusis Rusijos prezidento atstovas Sergejus Jastržembskis. Pasak jo, Rusija jau įvykdė visus įsipareigojimus: perkėlė didžiąją dalį karinės technikos iš europinės šalies zonos ir uždarė dvi bazes Gruzijos teritorijoje. Valstybės Dūmos Tarptautinių santykių komiteto pirmininkas Konstantinas Kosačiovas padarė dar drąsesnį pareiškimą, esą jis apskritai nesupranta, kodėl Vakarai iš viso kaišioja Rusijai „kažkokius susitarimus”. Išeina, kad Rusija niekam nieko ir niekada nežadėjo?
„Didysis sandoris” neįvyko
JAV ir Rusijos diplomatinės institucijos ilgai kalbėjo apie „didįjį susitarimą” – galimybę kompleksiškai išspręsti ĮGES, Kosovo nepriklausomybės ir sankcijų Iranui problemas. Abi šalys suprato, kad nesutarus dėl vieno iš šių klausimų, kils konfliktų dėl likusiųjų. JAV ir jų sąjungininkai gali Jungtinėse Tautose balsuoti už Kosovo nepriklausomybę. Rusija ir Kinija į tai atsakytų vetuodamos Irano klausimą JT Saugumo Taryboje. Žodžiu, eilinė aklavietė. Pastaruoju metu atrodė, kad Vašingtonas ir Maskva pajėgs susitarti dėl šių diplomatinių „mainų”, tačiau ĮGES moratoriumas parodė, kad Rusija atsisakė kompromisų ir ėmėsi destruktyvių veiksmų. Matyt, jei nori būti „supervalstybe”, derėtis negalima – reikia grūmoti tankais ir vakuuminėmis bombomis.
Vėl kalti kaimynai
Prieš moratoriumo tvirtinimą Rusija (kaip jai įprasta) paleido nedidelę propagandinę kampaniją. Šios kampanijos žvaigžde neabejotinai tapo Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo vadas Jurijus Balujevskis. Jis griebėsi jau nuvalkiotos retorikos – naujosios NATO narės (tarp jų ir Lietuva) nėra prisijungusios prie ĮGES. Maža to, pasirodo, kad pastaraisiais metais Baltijos šalys didžiuliais tempais didina savo ginkluotąsias pajėgas. Juk jose atsirado karinė aviacija, o artilerijos ir šarvuočių kiekis padidėjo net kelis kartus. Bet ką reiškia ta „didžiulė kariuomenės plėtra”, kai kalbama apie naujas, nuo nulio kurtas pajėgas? Vadovaujantis tokia logika tikrai išeina, kad tankų skaičiaus padidėjimas nuo nulio iki trijų yra itin ženklus. Galiausiai, kiek galima svaičioti, kad Rusijos nacionaliniam saugumui grėsmę kelia Baltijos šalių, Gruzijos ar dar kokios nors nedidelės šalies kaimynės kariuomenė? Tokia propaganda tinka nebent tik kokiam Sibiro gyventojui, kuris net nežino, kur tos Baltijos šalys yra. Reikia tikėtis, kad ateityje dialogas atsinaujins. Tačiau jei taip neatsitiks, Europa nepražus, o ir Rusija, matyt, nelabai krimsis dėl savo saugumo – juk ji vos ne kas savaitę sukuria kokią nors „megabombą”.