R. Ačas: kylant kainoms, Vyriausybė elgiasi kaip pašalinis stebėtojas

Vyriausybė nedelsdama turi imtis ryžtingų priemonių, kurios sustabdytų kainų didėjimą, užuot laukusi, kad tą darbą už ją padarytų Konkurencijos taryba (KT), mano frakcijos Tvarka ir teisingumas (liberalai demokratai) seniūno pavaduotojas Remigijus Ačas.

„Šiuo metu Vyriausybė, deja, elgiasi kaip pašalinis stebėtojas“, – sakė jis, vertindamas antradienį vykusį susitikimą su Konkurencijos tarybos pirmininku Rimantu Stanikūnu.

Šios frakcijos nariams taip pat susidarė nuomonė, kad Konkurencijos tarybai trūksta ryžtingumo pradėti tyrimus, pasigendama prevencinių veiksmų, kai kurie tyrimai pradedami pavėluotai, tik kilus visuomenės nepasitenkinimui. Pasak liberaldemokratų, svarstant klausimą apie pieno ir galvijų supirkimo kainas, tapo akivaizdu, kad kai kuriais atvejais yra karteliniai susitarimai.

Pasak Seimo frakcijos Tvarka ir teisingumas (liberalai demokratai), pokalbio metu paaiškėjo, kad nėra visapusiško tyrimo dėl kartelinių susitarimų nuo gamintojo iki pirkėjo, nes kai kuriais atvejais dėl galimų kartelinių susitarimų maisto produktų brangimui didelės įtakos turi ne tik perdirbėjas, bet ir pardavėjas.

Susitikime buvo svarstoma, kokius teisės aktus reikėtų keisti bei papildyti, kad Konkurencijos tarnybos tyrimai būtų efektyvesni. Frakcija Tvarka ir teisingumas (liberalai demokratai) žada paramą Vyriausybės teikiamiems įstatymų pakeitimams, sugriežtinantiems Konkurencijos tarybos veiklą.

ELTA primena, kad spalio pabaigoje tyrimą atlikę Konkurencijos tarybos (KT) pareigūnai įtaria pagrindinių šalies pieno gamybos bendrovių kartelinį susitarimą dėl produkcijos kainų. Kokia dalimi ir ar tikrai toks susitarimas galėjo lemti pieno produktų brangimą, KT galutinai ketina atsakyti dar šiemet. KT pareigūnams tokį įtarimą sukėlė „Rokiškio sūrio“, „Pieno žvaigždžių“, „Žemaitijos pieno“ ir „Marijampolės pieno konservų“ popierinė bei kompiuterinė dokumentacija, kurioje aptikta duomenų apie konkurentų kainas.

Nustačius kartelinį susitarimą, KT pagal įstatymą skiria baudas, tačiau pačių kainų nereguliuoja.

Šių metų rudenį infliacijos šuolį daugiausia lėmė maisto produktų, nealkoholinių gėrimų, drabužių ir avalynės, būsto, elektros, dujų ir kitų prekių bei paslaugų brangimas.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.