Vyriausias administracinis teismas apeliacine tvarka išnagrinėjęs bylą pagal Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos skundą, konstatavo, kad Teisingumo ministerijos Teisėkūros ir viešosios teisės departamento direktorė Živilė Liekytė nepažeidė viešų ir privačių interesų valstybinėje tarnyboje.
Ž. Liekytė 2006 m. birželio mėn. dalyvavo Užsienyje įgytų kvalifikacijų, kurios suteikia teisę į aukštąjį mokslą bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo apeliacinės komisijos posėdyje, kuriame buvo svarstoma Ž. Liekytės buvusios studentės J. Mironenko apeliacija. Ž. Liekytė komisijos posėdyje balsavo už J. Mironenko apeliacijos patenkinimą.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija minėtus Ž. Liekytės veiksmus vertino kaip viešųjų ir privačių interesų valstybinėje tarnyboje pažeidimą, nes Ž. Liekytė dėstė įstaigoje, kurioje įgyta kvalifikacija vertinama kaip neatsiejama J. Mironenko studijų dalis aukštojo mokslo kvalifikacijai gauti.
Ž. Liekytė apskundė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimą teismui motyvuodama, kad šis sprendimas nepagrįstas, nes Vyriausioji tarnybinės etikos komisija netinkamai išaiškino ir pritaikė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, reglamentuojančias viešuosius ir privačius interesus.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, taip pat ir Vyriausias administracinis teismas, išnagrinėję Ž. Liekytės skundą, panaikino Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimą, kuriuo Ž. Liekytė buvo kaltinama pažeidus viešuosius ir privačius interesus valstybinėje tarnyboje, argumentuodamas, kad ši komisija neįrodė, kad aptariamoje situacijoje buvo Ž. Liekytės privatūs interesai ar asmeninis suinteresuotumas, taip pat konstatavo, kad komisijos argumentai, kad Ž. Liekytė negalėjo likti šališka, yra menamo pobūdžio.