Verta bent kartą per metus pasitikrinti, kaip turimos investicijos atitinka mums svarbiausius kriterijus, ir mokytis iš savo investavimo klaidų.
Nuo lapkričio 1-osios Lietuvoje pradėjo galioti Europos finansinių priemonių rinkų direktyvos MIFID (angl. – Markes in Financial Instrument Directive) reikalavimai. Vienas šios direktyvos tikslų – klientų interesų apsauga.
Pagal šios direktyvos reikalavimus bankai ir kitos finansinės institucijos turi skirstyti klientus į profesionalius ir neprofesionalius.
Neprofesionalus klientas yra tas, kuris investuoja finansų rinkose, tačiau nedaug turi žinių apie vertybinius popierius. Jį labiausiai siekiama apsaugoti nuo neapgalvotų ir jam žalingų sprendimų.
Tokie neprofesionalūs klientai turi pateikti informaciją ir apie savo dabartinę finansinę būklę – turtą, skolas, ir apie investavimo tikslus bei laikotarpį. Klientas turės nurodyti ir jam priimtiną riziką.
Reikės nustatyti ir kliento investavimo patirtį: kiek laiko jis investuoja, kokias sumas investuoja, kokias yra pasirinkęs priemones.
Patirtis – tik ant savo kailio
Iš tiesų investavimo patirtis įgyjama tik investuojant. Apie investavimą galima išklausyti daug paskaitų ir seminarų, perskaityti daug straipsnių, žurnalų ar knygų ir net pačiam jų parašyti, tačiau tikroji patirtis įgyjama tik realiai investuojant.
Kai pajuntame ne tik malonumą uždirbti pinigus, bet ir kur kas mažiau malonių emocijų mūsų investicijų vertei ėmus mažėti, sakyčiau, pastaroji patirtis yra daug svarbesnė.
Atvirumo nauda
Kam naudinga naujoji direktyva? Iš pradžių klientui gali atrodyti, kad toks anketų pildymas – jei ir ne įtartinas, tai bent jau niekam nereikalingas procesas.
Savo ruožtu banko darbuotojas, bendraudamas su klientu pusvalandį ar ilgiau ir aiškindamasis jo turtinę padėtį ir investavimo patirtį, jokiu būdu nėra tikras, kad pokalbis baigsis sandoriu.
Tačiau laiku atskleista informacija gali būti naudinga ir klientui, ir bankui. Tarkime, jei paaiškėtų, kad klientas neturi jokių kitų santaupų, galbūt banko darbuotojas neskubėtų siūlyti rizikingų investicinių fondų ir palikti klientą be greitai pasiekiamos pinigų atsargos.
Kita vertus, visi esame drąsūs, optimistai ir entuziastai, kai mūsų investicijų vertė kyla. Paprastai ir nuopelnus neretai prisiimame sau: rezultatai tokie geri dėl to, kad sugebėjome tinkamu laiku pasirinkti tinkamą investiciją.
Tačiau kai rezultatai smarkiai skiriasi nuo lauktųjų, ir dar į blogąją pusę, įnirtingai ieškome, ką apkaltinti. Kadaise buvusios optimistinės nuotaikos, drąsa ir pasiryžimas rizikuoti jau būna primirštos. Štai tada bankų darbuotojai ir turės galimybę įrodyti, kad tai buvo mūsų pačių sprendimas.
Taigi tie, kurie jau investuoja, ir tie, kurie dar tik ruošiasi, irgi turėtų būti suinteresuoti ne tik pasirašyti anketas, bet ir įdėmiai jas perskaityti ir atvirai pasikalbėti su atsakingu banko darbuotoju. Kita vertus, tiek investavimo tikslai, tiek noras rizikuoti laikui bėgant gali keistis. Todėl verta būtų bent kartą per metus pasitikrinti, ar mūsų turimos investicijos atitinka mums svarbiausius kriterijus.