Premjero padėjėjas V.Kavaliauskas teisme atsikratė bendradarbiavimo su KGB šleifo

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas penktadienį paliko galioti žemesnės instancijos teismo nutartį, kurioje konstatuota, kad nesurinkta neginčijamų įrodymų, kad premjero padėjėjas Vilius Kavaliauskas sovietmečiu bendradarbiavo su sovietų saugumu.
Šio teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Byla Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo nagrinėjama pagal Liustracijos komisijos skundą, kuri siekė, kad viešai būtų paskelbta, kad V.Kavaliauskas sovietmečiu bendradarbiavo su saugumu.

„Nėra pakankamų ir neabejotinų įrodymų apie pareiškėjo bendradarbiavimą”, – paskelbė teismas.

Sausio 29 dieną Vilniaus apygardos administracinis teismas kaip nepagrįstą panaikino Liustracijos komisijos sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta viešai paskelbti, kad dabar premjero padėjėju dirbantis V.Kavaliauskas sovietmečiu slapta bendradarbiavo su sovietų slaptosiomis tarnybomis.

Tąkart premjero padėjėjas teismui skundė Liustracijos komisiją, kuri dar kartą peržiūrėjusi surinktus duomenis, buvo pripažinusi, kad buvęs žurnalistas ir kolekcininkas bendradarbiavo su sovietų saugumu.

Pernai kovo 20 dieną Vilniaus apygardos administracinis teismas panaikino Liustracijos komisijos sprendimą, kuriuo buvo pripažinta, jog premjero patarėjas V.Kavaliauskas sąmoningai bendradarbiavo su sovietiniu saugumu.

Visa apie V.Kavaliauską surinkta medžiaga buvo grąžinta Liustracijos komisijai ir ji buvo įpareigota iš naujo nagrinėti V.Kavaliausko bylą ir priimti motyvuotą sprendimą.

Pagrindiniai motyvai, dėl kurių teismas tada priėmė V.Kavaliauskui palankų sprendimą – Liustracijos komisijos nutarimas nėra motyvuotas, nenurodyti teisės aktai, kuriais remiantis, buvo priimtas toks sprendimas.

Be to, Liustracijos komisija nevertino V.Kavaliausko jai pateiktų įrodymų ir jų neargumentavo.

Pernai gegužės 9 dieną komisija priėmė naują sprendimą, kuriuo buvo nutarta viešai paskelbti V.Kavaliauską bendradarbiavus su sovietų KGB, tik dabar kaip patikimą asmenį.

Šį Liustracijos komisijos nutarimą V.Kavaliauskas apskundė tam pačiam Vilniaus apygardos teismui.

V.Kavaliausko advokatas Vytautas Sviderskis prašė liudytoju į teismą iškviesti ir apklausti prezidentą Valdą Adamkų.

Advokatas V.Sviderskis į posėdį prašė iškviesti sovietų partijos veikėją Lionginą Šepetį, europarlamentarą Justą Vincą Paleckį, buvusį saugumo vadovą Jurgelį Jurgelį ir kitus liudytojus.

Tačiau teismas šiuos prašymus atmetė.

2005 metais lapkričio 18 dieną Liustracijos komisija buvo priėmusi nutarimą, kuriuo pripažino V.Kavaliauską sovietinio saugumo bendradarbiu.

Archyvinius dokumentus išanalizavusi Liustracijos komisija buvo padariusi išvadą, kad sovietmečiu žurnalistu dirbęs V.Kavaliauskas turėjo pseudonimą „Karalius”.

Visgi Liustracijos komisija pripažįsta, kad tarp archyvinių dokumentų nėra radusi raštiško V.Kavaliausko pasižadėjimo bendradarbiauti su KGB, nei įrodymų, kad už šį bendradarbiavimą jam buvo mokėtas atlygis.

Kaltinimus bendradarbiavus sąmoningai su KGB premjero patarėjas kategoriškai neigia. Jo manymu, Liustracijos komisija nebuvo objektyvi jo atžvilgiu.

Šio žurnalisto pastangomis tuometinio JAV aplinkosaugininko V.Adamkaus moksliniai darbai sovietmečiu buvo atgabenti Vilniaus universitetui, o šiems kroviniams irgi reikėjo KGB leidimo.

V.Kavaliauskas savo lėšomis sovietmečiu į Lietuvą taip pat atvežė daug meno vertybių, kurios dabar eksponuojamos šalies muziejuose ir dėl to V.Kavaliauskas teigia dabar pro daugelį muziejų praeinąs „pakelta galva”.