Seimo sudaryta darbo grupė netrukus baigs rengti naują partijų ir politinių kampanijų finansavimo įstatymą, kuris draus įmonėms ir organizacijoms šelpti politikus.
„Mes turime įstatymą, techninė redakcija jo jau yra atlikta, į visus pasiūlymus atsižvelgta, tačiau yra kelios siauros (diskutuotinos – BNS) vietos. Visos kitos nesulaukė diskusijų”, – žurnalistams penktadienį sakė Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas.
Naujoji įstatymo redakcija numatys, kad partijos gali būti finansuojamos tik iš biudžeto ir fizinių asmenų aukų, tuo metu juridiniai asmenys nebeturės galimybės šelpti politikų.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) narys Julius Jasaitis žurnalistams teigė, kad siūlymu nebeleisti fiziniams asmenims finansuoti partijų siekiama skaidresnių rinkimų. Kartu jis pridūrė, jog vis tiek gali būti ieškoma galimybių apeiti įstatymo reikalavimus.
„Tai galimas dalykas, kad reikėtų sustiprinti priežiūrą ir kontrolę, kad nebūtų finansuojama per fizinius asmenis, bet tai darytų juridiniai asmenys, kaip ir anksčiau”, – žurnalistams aiškino J.Jasaitis.
Įstatymo projekte taip pat numatoma riboti ir pavienių (fizinių) asmenų aukų dydį – šiuo metu per metus vienas žmogus savo mylimą partiją gali skirti iki 39 tūkst. litų (300 MGL), tuo metu pagal naująją įstatymo redakciją ši suma sumažėtų 10 kartų – iki 3 tūkst. 900 litų (30 MGL).
Naujasis įstatymas nustatys tik finansavimo šaltinius, jų ribojimą bei finansavimo kontrolę, bet nereguliuos biuždetinio partijų finasavimo dydžio. Partijų pajamos iš biudžeto priklauso nuo Biudžeto sandaros įstatymo, kuriame partijoms numatoma konkreti suma.
Pavyzdžiui, šiais metais partijoms buvo skirta 15 mln. litų, o kitais numatoma 20 mln. litų.
Daugiausia diskusijų naujajame įstatyme kelia paslėptoji politinė reklama – darbo grupės nariai nesutaria, ką galima laikyti užslėpta politine reklama
„Mes ginčijamės dėl to, kad būtų galima atpažinti, kokia politinė reklama laikytina užslėpta ir ką tokiu atveju daryti. Na, gyvenimiška situacija, kaip atskirti, kad nebūtų apskritai uždrausta bet kokia forma parodyti politikos. Na, tarkim, politikas yra aistringas žvejys ar filatelistas ar muzikantas ar augina daug vaikų, arba puikiai galima valgį, kad apskritai tokios laidos nebūtų eliminuotos”, – pasakojo J.Jasaitis.
Šiuo metu Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas neapibrėžia paslėptos politinės reklamos, bet, VRK pirmininko Zenono Vaigausko teigimu, dažniausiai komisija paslėpta politine reklama laiko nepažymėtus skelbimus ar publikacijas, o už tai baudžiama pinigine bauda pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.
„Dabar ta sąvoka yra įvedama, bet mes ginčijamės, ką apibrėžti, kaip paslėptą reklamą. Kaip palyginimui imamos sąvokos iš Reklamos įstatymo, bet ne visos to įstatymo nuostatos tinkamos politinei reklamai”, – BNS aiškino Z.Vaigauskas.