Kuršėnuose (Šiaulių r.) fotografui Algiui Griškevičiui ir gyvajam literatūros klasikui Juozui Erlickui buvo įteikta Lauryno Ivinskio premija už kalendorių „Zodiako ženklai”.
Respublikinės L.Ivinskio premijos skyrimo komisija iš daugiau nei dvidešimties kalendorių verčiausiu paskatinimo išrinko fotografo A.Griškevičiaus ir rašytojo, Nacionalinės premijos laureato J.Erlicko bendros kūrybos kalendorių „Zodiako ženklai”.
Komisija taip pat atkreipė dėmesį į Kuršėnų vaikų lopšelio-darželio „Buratinas” išleistąjį „Tiltas nuo Baltijos iki Viduržemio jūros”, kurį sudarant dalyvavo projekto partneriai iš Europos Sąjungos šalių.
Komisijos nariai „Zodiako ženklus” išrinko geriausiu kalendoriumi dėl stiliaus ir žaismingumo. Nuotraukų autorius A.Griškevičius save laiko daugiau dailininku nei fotografu. Humoru persmelktus vyrų ir moterų aktus pagal Zodiako ženklus A.Griškevičius fotografuoti pradėjo prieš kelerius metus, nė nesusimąstydamas apie kalendoriaus leidybą.
Kalendorius atsirado, kai prie nuotraukų labiausiai tiko J.Erlicko giliamintiški horoskopai, iš kiekvieno lūpų išpešantys šypseną. Juokai baigiasi, kai skaitai savąjį horoskopą. Pats rašytojas save vadina nesišypsančiu žmogumi.
Kalendorių tėvui atminti
L.Ivinskis yra pirmųjų lietuviškų kalendorių rengėjas. Jo kalendoriuose buvo populiarinamos mokslo žinios, teikiami praktiniai patarimai valstiečiams, skelbiama grožinė literatūra, vertimai ir tautosaka.
A.Griškevičius prisipažino, kad „Zodiako ženklai” yra pirmasis jo kalendorius ir jam nieku gyvu nesusilyginti su L.Ivinskiu: „Norėjome parodyti žmonėms nuogą tiesą apie horoskopus. Pirmas blynas neprisvilo. Gal jau laikas sustoti, – baigdamas kalbą juokais pridūrė. – Labai malonu, kad dauguma kuršėniškių turi gerą skonį.”
J.Erlickas, pakviestas prie mikrofono, į tautą prabilo su ironija: „Man visiškai nesvarbūs yra horoskopai. Man nesvarbus net tas kalendorius, kurį išleidome. Man svarbiausia gyvenime – Laurynas Ivinskis ir jo kalendoriai. Aš tik juos skaitau. Ir kai mane kankina kūrybinės kančios, aš sakau sau – tu prisimink Lauryną. Ir jam kažkada buvo sunku.”
L.Ivinskiui iš tiesų buvo sunku, nes jį nuolat persekiojo didžiulės skolos. Lemtinga – net pats žodis „kalendorius”, išvertus iš lotynų kalbos, reiškia „skolų knyga”.
Kalbą J.Erlickas pasuko aktualesne tema: „Mūsų kalendorius yra apie Zodiako ženklus, bet geriau būtų, kad žmonės labiau domėtųsi šviesoforo ženklais, kurie daro didesnę įtaką mūsų gyvenimui.”
Klasikas apie žvaigždes turi subtilią nuomonę: „Dabar žmonės orientuojasi ne pagal dangaus žvaigždes, kurios dar ilgai šviečia net joms užgesus, o pagal televizines žvaigždes, kurios net niekada nebuvo įsižiebusios. Tokias įžiebti būtų galima tik fakelą po subine pakišus.”
Baigdamas kalbą J.Erlickas prabilo apie dailiąją lytį ir prisipažino, kad jam iš visų moterų rūšių mieliausia – tarybinė moteris. Rašytojas padeklamavo moterims skirtą eilėraštį.