Vakar baigėsi terminas, kai Seimo Etikos ir procedūrų komisija (EPK) turėjo paskelbti išvadas, ar priimant vadinamojo Liustracijos įstatymo pataisas būta procedūrinių pažeidimų. Tačiau nedarbingos EPK reikalai bus svarstomi tik po gerų dešimties dienų, tad įstatymo priešininkai galės kurti naujus planus, žlugdančius jo priėmimą.
Kvailio vietoje
„Neturiu motyvų raštu kreiptis į Seimą dėl priimant įstatymą padarytų Seimo statuto pažeidimų, todėl Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusiomis SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo teksto autentiškumas buvo patvirtintas ir perduotas Respublikos Prezidentui pasirašyti”, – teigta oficialiame spalio 18 dienos Seimo pirmininko Viktoro Muntiano atsakyme socialliberalų frakcijos seniūnui Artūrui Paulauskui. Tai akivaizdus nesusipratimas žinant, kad 30 įvairių frakcijų Seimo narių praėjusios savaitės pabaigoje kreipėsi į Seimo pirmininką V.Muntianą prašydami, kad būtų sulaikytas įstatymo pasirašymas bei, gavus EPK išvadą, pakartotas balsavimas. Šiame pareiškime pabrėžiama, kad priimant įstatymo „Dėl asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusiosiomis SSRS specialiosiomis tarnybomis registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos” pataisas buvo neva šiurkščiai pažeistas Seimo statutas. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) reikiamu metu nepateikė iš naujo suredaguoto projekto, be to, balsavime dalyvavo tik 65 Seimo nariai ir esą nebuvo reikalingo 71 nario kvorumo.
Minėtas nesusipratimas, kuris Seimo pirmininką pastatė į kvailio vietą, įvyko dėl labai subtilios priežasties. LŽ žiniomis, V.Muntianas buvo tvirtai įsitikinęs, kad jam išvykus į komandiruotę jį pavaduojantis socialdemokratas Česlovas Juršėnas priimtą įstatymą pasirašys. Taip ir buvo iš anksto sutarta. Tačiau iš Č.Juršėno gautas „išsamus” atsakymas: „Pasirašyti nespėjau”.
Dvi komisijos?
Užvakar V.Muntianas kreipėsi į EPK komisijos pirmininkę Romualdą Kšanienę primindamas, kad pagal Seimo statuto nuostatas minėta komisija, nors daugelis jos narių pareiškė negalintys dirbti su jos vadove, privalo nustatytu laiku – per 5 darbo dienas – apsvarstyti reikiamą klausimą ir pateikti išvadas bei atlikti kitas Seimo pavestas užduotis. Tai esanti jų tiesioginė pareiga. Taip pat priminta, kad kol EPK nepateikia savo išvadų, Seimo pirmininkas negali perduoti minėto įstatymo pasirašyti prezidentui. Kol Seimas nepriėmė sprendimo tenkinti atsistatydinusių iš Etikos ir procedūrų komisijos Seimo narių pareiškimų, jie tebėra visateisiai komisijos nariai ir privalo vykdyti jiems pavestas funkcijas.
Vakar į EPK posėdį susirinko tik keturi nariai: pati R.Kšanienė, atstovaujanti „darbiečiams”, libdemas Remigijus Ačas, socdemas Jonas Juozapaitis ir „darbietis” Manfredas Žymantas. „Kadangi klausimas buvo parengtas, tai mes padiskutavome. Mūsų manymu, jokių pažeidimų svarstant tą įstatymą nebuvo”, – apie „neprotokolinį sprendimą” pasakojo R.Kšanienė.
Seime vakar buvo diskutuojama galimybė susirinkti protestuojantiems aštuoniems EPK nariams į alternatyvų posėdį, bet supratus, kad tokia iniciatyva yra visiškai neteisėta, jos atsisakyta.
Guls ant prezidento stalo…
Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.Juršėnas vakar LŽ teigė, kad „jeigu, etik matj, šiandien (t.y. ketvirtadienį – aut.) nieko nenutiks EPK, tai rytoj įstatymas bus perduotas prezidentui”. Paklaustas, kodėl to nepadarė prieš savaitę ir į nemalonią padėtį pastatė Seimo pirmininką, Č.Juršėnas atkirto: „Aš niekada neskubu.”
Tačiau vakar ir Seimo Teisės departamentas išplatino savo išvadą, kurioje teigiama, kad ir praėjęs penkių dienų terminas, skirtas EPK apsvarstyti parlamentarų skundui, nereiškia, kad neturi būti sulaukta EPK išvadų.
Tad jau vakar po pietų Seimas po pateikimo pritarė to paties Č.Juršėno siūlytam nutarimo projektui, kuriuo siūloma atleisti iš EPK Seimo narius Joną Juozapaitį, Saulių Lapėną, Antaną Matulą, Algirdą Monkevičių, Skirmantą Pabedinską, Algimantą Salamakiną, Aldoną Staponkienę, Antaną Napoleoną Stasiškį ir Dalią Teišerskytę. Tolesnis šio nutarimo svarstymas numatytas tik lapkričio 6 dieną.
A.Valionio interesas
Seime neslepiama, kad didžiausias tokio vadinamojo Liustracijos įstatymo vilkinimo iniciatorius yra socialliberalas, buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis, kurį Seimo laikinoji komisija 2005 metais pripažino įtrauktu į KGB rezervą. Taigi interesų konfliktas daugiau nei akivaizdus. Nė vienas kalbintas Seimo narys nesiėmė prognozuoti, kokių dar trukdžių gali imtis KGB rezervininkus ginantieji ar pats A.Valionis, tačiau pripažino, kad „rezervininkai spardosi iš paskutiniųjų”. Paradoksas: numoję ranka į etiką, jie prisidengia Etikos ir procedūrų komisija. Manoma, kad lapkričio 6-ąją tikrai nepavyks patvirtinti naujosios EPK, kuri nežinia kada, pasibaigus visiems įmanomiems terminams, paskelbs išvadas dėl tariamų buvusių procedūrinių pažeidimų.