Valdžios abejingumas vienam didžiausių šalies pramonės sektorių – medienos perdirbimui – lėmė tai, kad pagrindinę savo veiklą nutraukia Klaipėdos įmonė „Pajūrio mediena”. Dėl to be darbo liks beveik 200 žmonių.
Pasak šioje srityje dirbančių verslininkų, jei ir toliau valdžia leis mūsų miškuose šeimininkauti skandinavams, „Pajūrio medienos” likimas gal ištikti visą Lietuvos medienos pramonę, į kurią investuota milijardai litų. Vien per pirmą šių metų pusmetį šalies medienos, popieriaus bei baldų pramonės įmonės pagamino produkcijos už 2,758 mlrd. litų.
Gamins namus
Praėjusią savaitę vienos didžiausių šalies medienos perdirbimo įmonių Lietuvos ir Kanados UAB „Pajūrio mediena” akcininkai nutarė nutraukti pagrindinę veiklą ir užsiimti tik karkasinių namų statyba. Dėl to bus atleidžiama 190 darbuotojų.
„Jau pernai turėjome problemų dėl žaliavos tiekimo Lietuvoje, nes didėjo medienos eksporto mastai į Skandinaviją, Latviją, Lenkiją. Tada dar gelbėjo sutartys su Rusijos tiekėjais, tačiau šių metų pavasarį savo medienos pramonę nusprendusi remti Rusijos valdžia įvedė didelius medienos eksporto muitus. Ne gana to, dėl tokio rusų sprendimo ypač nukentėję skandinavai ėmė veržtis į mūsų rinką ir labai sukėlė medienos kainas. Kadangi pavykdavo užtikrinti medienos tik trečdaliui mūsų įmonės pajėgumų, labai išaugo produkcijos savikaina, tapo labai sunku konkuruoti ir akcininkai nutarė šią veiklą nutraukti”, – pasakojo laikinai „Pajūrio medienos” direktorės pareigas einanti Irena Vitkevičienė.
Anot jos, įmonė nuo gegužės pradėjo naują veiklą – karkasinių namų gamyba. Joje ir toliau dirbs 25-30 žmonių. Likusieji beveik 190 bus atleidžiami, jiems bus išmokėta apie 3 mln. litų išeitinių kompensacijų.
„Į mus jau kreipėsi įmonių „Klaipėdos mediena”, „Klaipėdos Smeltė” bei „Klaipėdos kartonas” atstovai ir prašė informuoti kai kuriuos darbuotojus apie galimybę įsidarbinti pas juos”, – sakė pokalbininkė.
Anot I. Vitkevičienės, įmonės įrenginiai bus parduoti rusams. Kadangi miesto planuose „Pajūrio medienos” vietoje yra numatytas gyvenamasis bei komercinis užstatymas, pasak direktorės, bus dirbama ir šioje srityje, kad nenaudojama gamybai teritorija būtų išnaudota.
Darbo suras
Klaipėdos miesto, rajono darbo biržos direktoriaus pavaduotojas Virginijus Andriušis sako, kad pranešimas apie masinį darbuotojų atleidimą iš „Pajūrio medienos” buvo gautas praėjusį ketvirtadienį.
„114 žmonių bus atleidžiami nuo gruodžio vidurio, o likę 70 darbo neteks kitų metų vasarį. Po artėjančių švenčių gausime sąrašus su darbuotojų profesijomis ir išsilavinimu ir žiūrėsime, ką konkrečiai kiekvienam siūlyti. Jau dabar turime informaciją, kad šios srities darbuotojų trūksta bendrovei „Klaipėdos baldai”. Kvalifikuotos darbo jėgos tikrai trūksta, tad manau, kad šiems žmonės darbą nebus sunku susirasti. Tie, kurie norės, galės būti perkvalikikuoti”, – sakė V. Andriušis.
Valdžia – abejinga
Lietuvos medienos pramonės atstovai vadžios pagalbos ėmė šauktis dar vasarą, tačiau jokių sprendimų nesulaukė iki šiol.
Rugpjūtį asociacija „Lietuvos mediena” prašė Vyriausybės diferencijuoti medienos pirkėjus ir žaliavą parduoti tik tiems, kurie deklaruos gamybos pajėgumus, nes šalies apvaliosios medienos rinkoje Skandinavijos celiuliozės fabrikams atstovaujantys medienos perpirkėjai labai pakėlė kainas. Teigiama, kad kai kurių rūšių medienos kainos pakilo net iki 200 proc. Vasarą asociacijos pateiktais duomenimis, vidutinė pušies pjautinių rąstų kaina buvo išaugusi iki 203 litų už kub. m (prieš metus buvo 70 litų), eglinių – iki 210 litų, beržo – iki 172 litų (pernai – 80 litų).
Klaipėdos krašto medienos pramonės atstovai rugsėjį pagalbos buvo prašę ir uostamiestyje išrinktų Seimo narių. Tada vienas iš Baltijos baldų grupės akcininkų Kęstutis Linkus parlamentarus ragino kreipti dėmesį į tai, kad iš kasmet Lietuvoje iškertamų 6,5 mln. kub. metrų medienos, net 2 mln. eksportuojama. O iš valstybinių miškų, kurie sudaro apie pusę visų Lietuvos miškų plotų, eksportuojama net 80 proc. iškertamos medienos. Tuo tarpu perdirbimo įmonėse kubinis metras apvalios medienos biudžetui atneša 300 litų mokesčių.
Statistikos departamento duomenimis, šių metų sausio-liepos mėnesiais apvaliosios medienos eksportas išaugo 40 proc. ir sudarė 907 tūkst. tonų.
Pasak „Pajūrio medienos” direktorės I. Vitkevičienės, kai panaši situacija susiklostė Estijoje, šios šalies Vyriausybė nedelsdama įvedė kvotas. Tuo tarpu Lietuvos valdžia nedaro nieko.
Jei šalies valdžia nesiims jokių veiksmų, medienos perdirbėjai prognozuoja, kad situacija tik blogės, mat Rusija kitų metų balandį yra numačiusi muitus medienai padidinti iki 25 proc. (iki 15 eurų už kub. m), o nuo 2009-ųjų pradžios – iki 50 eurų už kub. m. Padėtis pasikeis nebent tuo atveju, jei skandinavai ims investuoti į Rusijos medienos perdirbimo pramonę ir dėl to pradės trauktis iš Lietuvos, tačiau nemažai šalies įmonių gali tokių laikų ir nebesulaukti.
Sustos visa medienos pramonė
Asociacijos „Lietuvos mediena” prezidentas Sigitas PAULAUSKAS
Asociacija iki šiol dar nesulaukė jokios valdžios reakcijos į prašymą diferencijuoti medienos pirkėjus ir žaliavą parduoti tik tiems, kurie deklaruos gamybos pajėgumus. Valstybinių miškų urėdijos labai priešinasi tokiai iniciatyvai. Ko gero, medžiotojų rateliuose šie reikalai aptariami, ir gaunasi geresnis lobizmas nei mūsų. Gali sustoti visa šalies medienos pramonė, į kurią investuoti milijardai litų.
Suomijos ir Švedijos medienos pirkėjai jų vietinių konkurencijų tarnybų jau buvo nubausti milžiniškomis baudomis už tai, kad pas mus kainas kelia, o pas save ne. Yra priemonių, kaip apsiginti nuo tokios intervencijos, netgi pramoninės diversijos, tačiau kažkodėl niekas nedaroma. Gaunasi grynų gryniausia nesąmonė, kad pas mus žaliava dukart brangesnė nei Suomijoje ar Švedijoje. Apie kokį mūsų medienos pramonės konkurencingumą begalima kalbėti? Lieka tik tikėtis, kad šis konkretus „Pajūrio medienos” atvejis pagaliau privers valdžią atsimerkti.